Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški.

Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka.

Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti:

arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE 

Apdraustiesiems – nemokamai

Apdraustieji papildomai nemokėdami turi gauti medicinos paslaugas tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose, kurios dėl reikiamų paslaugų turi sutartį su ligonių kasomis. Šias gydymo įstaigas teisės aktai įpareigoja aiškiai informuoti apie teikiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, galimybę jas gauti neprimokant. Ši informacija turi būti suprantamai skelbiama ir gydymo įstaigų interneto svetainėse.

Atsižvelgdama į itin dažnus gyventojų paklausimus dėl mokėjimo už gydymą, tyrimus ir procedūras, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) patikrino, kaip informacija apie kompensuojamąsias paslaugas pateikiama su ligonių kasa sutartį turinčių 129 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų interneto svetainėse. Paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė jų šios informacijos neskelbia, ji neišsami arba sunkiai randama.

Dažnai šios gydymo įstaigos savo skelbiamuose kainoraščiuose iš viso nenurodo jų teikiamų valstybės lėšomis apmokamų paslaugų – pateikia tik mokamas arba iš dalies mokamas paslaugas. Taip pat skelbiama, kad už tam tikrus tyrimus (pavyzdžiui, echoskopiją) turėdami siuntimą neturi mokėti tik įstaigoje prisiregistravę pacientai, o neprisiregistravusieji turi susimokėti. Be to, neprisirašiusiems pacientams taikomos didesnės kainos. Kartais svetainėse pateikiamos gydymo įstaigose už paslaugas mokėtinos sumos tik papildant, kad tas paslaugas gali apmokėti ligonių kasos.

Suklaidinti netikslios informacijos gydymo įstaigų interneto svetainėse ar jos neradę, taip pat negavę tinkamo paaiškinimo pačiose įstaigose, pacientai moka priemokas už valstybės lėšomis apmokamas paslaugas.

Ligonių kasos turimais duomenimis, daugiausia priemokas pacientai moka už dienos chirurgijos paslaugas (pvz., kataraktos, lazerines venų operacijas ir pan.) didelėse privačiose gydymo įstaigose, nors dėl šių paslaugų jos turi sutartis su ligonių kasomis. Minėtose įstaigose pernai sausį–spalį už dienos chirurgijos paslaugas vidutinė priemoka buvo apie 500 eurų.

Siekiant, kad žmonės nemokėtų už medicinos paslaugas, kai to nereikia, primenama, jog už gydymą, tyrimus, procedūras nereikia mokėti, jei pacientas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kreipiasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa, ir paslaugą gauna pagal eilę. Dėl šeimos gydytojo paslaugų apdraustieji turi kreiptis į įstaigą, kurioje yra prisirašę. Kreipiantis į gydytojus specialistus ar dėl tyrimų reikia siuntimo. Būtinosios pagalbos ir dermatologo paslaugos teikiamos be siuntimo.

Su siuntimu – nors į kitą miestą

Turint gydytojo siuntimą, gauti specialistų paslaugas ir atlikti tyrimus be priemokų galima bet kurioje viešojoje ar privačioje gydymo įstaigoje, kuri dėl šių paslaugų turi sutartį su ligonių kasa. Galima rinktis sau geografiškai ar kitaip patogesnę įstaigą ar tą, kurioje paslauga gali būti suteikta greičiau, net jei ši gydymo įstaiga yra kitame mieste. Išrašant siuntimą pacientui turi būti pasiūlytos bent trys reikiamas kompensuojamąsias paslaugas teikiančios įstaigos.

Minėtais atvejais gali tekti mokėti, tik jei pacientai paslaugą nori gauti be eilės, patys pasirenka papildomas, brangesnes paslaugas už valstybės apmokamas arba paslaugas iš mokamų paslaugų sąrašo (kosmetinę chirurgiją, kosmetologijos procedūras, akupunktūrą, manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vairuotojo pažymėjimui gauti ar vykstant į užsienį ir pan.). Visgi ir pasirinkę brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras apdraustieji turi mokėti ne visą kainą, o gydymo įstaigoje taikomos kainos ir kompensuojamosios paslaugos kainos skirtumą.

Kodėl aš moku?

Apdraustieji raginami gaudami medicinos paslaugas nepirkti katės maiše – jei prašoma sumokėti, būtina išsiaiškinti, kodėl ir už ką. Jeigu visgi pasinaudojama mokama paslauga ir abejojama mokėjimo pagrįstumu, paaiškinimo pirma reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Kai paaiškinimas netenkina, paklausimą su gautu gydymo įstaigos atsakymu galima pateikti nagrinėti ligonių kasoms.

Įrodžius mokėjimo nepagrįstumą, gydymo įstaiga privalo pacientui grąžinti neteisėtai apmokestintų paslaugų išlaidas. Pernai Vilniaus TLK gavo 15 pacientų skundų dėl mokėjimo už medicinos paslaugas, iš kurių 9 buvo pagrįsti, ir gydymo įstaigos pacientams grąžino apie 3,5 tūkst. eurų. Po Vilniaus TLK 2021 m. kontrolės procedūrų dėl priemokų pacientams grąžinta per 36 tūkst. eurų.

pamarys.eu pagal vlk.lt inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite