Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų mano, jog lietuvių vairavimo kultūra – pasibaisėtina, o įžūlus elgesys prie vairo jau tapo norma. Vos 12 proc. gyventojų Lietuvos vairuotojus vertina kaip pagarbius ir kultūringus. Tokią lietuvių nuomonę apie šalies gyventojų vairavimo kultūrą atskleidė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

Didžioji dalis apklaustųjų (63 proc.) kitų vairuotojų elgesį kelyje vertina kaip „nelabai kultūringą“.

„Dauguma žmonių mano, jog bendra vairavimo kultūra Lietuvoje – žema, tačiau į kitus dėl to pirštais nerodo. Beveik tiek pat (60 proc.) apklaustųjų prisipažįsta, jog kartais ir patiems tenka pasielgti įžūliai ir pažeisti taisykles. Tai galima pastebėti ir kelyje – kitų eismo dalyvių visai nepaisančių vairuotojų pasitaiko gana retai, tačiau užlendančių ar pamirštančių parodyti posūkį netrūksta“, – pastebi V. Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Būtent įžūlus užlindimas kelyje yra labiausiai vairuotojų erzinantis elgesys kelyje (taip mano net 68 proc.) Pusė apklausoje dalyvavusių vairuotojų nepatenkinti, kai kiti eismo dalyviai nerodo posūkių, 45 proc. – kai vairuotojai be jokios priežasties ar piktybiškai nepraleidžia.

Apklausa parodė, kad vairuotojams labiau nepatinka tie eismo dalyviai, kurie važiuoja per lėtai, negu tie, kurie greitį viršija. Trečdalį apklaustųjų labiausiai erzina lėčiau nei leistina važiuojantys vairuotojai, vos 12 proc. – kai greitis yra viršijamas.

Penktadalis vairuotojų dažniausiai susierzina tuomet, kai priešais važiuojantys automobiliai užmiršta išjungti ilgąsias šviesas, dešimtadalis – kai be reikalo rodomas posūkio signalas ir taip stabdomas visas eismas.

Tiesa, apklausos dalyviai ir patys pripažįsta dažnai pasielgiantys nekultūringai. Net 65 proc. apklaustųjų pripažino viršijantys greitį, 17 proc. kartais užmiršta parodyti posūkį, o apie 9 proc. neišjungia ilgųjų šviesų ir mėgsta įžūliai užlįsti.

„Nors dauguma vairuotojų mano, kad Lietuvoje vairuotojai nėra kultūringi, apklausa parodė, kad lietuviai už gerą ir kultūringą poelgį kelyje moka atsidėkoti. Net 93 proc. apklaustųjų teigė, jog visuomet padėkoja kitiems eismo dalyviams, jeigu jie praleidžia ar kitaip padeda kelyje. Nors ir atrodo paprastas veiksmas, padėka kelyje visus vairuotojus skatina elgtis kultūringiau“, – sako V. Daukšas.

Tiesa, beveik penktadalis gyventojų (19 proc.) mano, jog eismo kultūra per pastaruosius dešimt metų – pablogėjo. Tiek pat žmonių galvoja, kad vairuotojų požiūris į kitus eismo dalyvius per dešimtmetį visiškai nepasikeitė.

„Vairavimo egzaminų sistema keitėsi jau keletą kartų, tačiau mokantis vairuoti labai daug dėmesio skiriama teorinėms subtilybėms, pavyzdžiui, taisyklėms apie kitų transporto priemonių vilkimą, kurių prireikia itin retai, o ne vairavimo kultūros mokymui. Tai viena iš priežasčių, kodėl vairavimo kultūra Lietuvoje keičiasi lėčiau nei galėtų”, – pastebi V. Daukšas.

Tiesa, per 40 proc. apklaustųjų mano, kad per pastaruosius 10 metų eismo kultūra Lietuvos keliuose pagerėjo.