Lietuvos nekilnojamojo turto bendra vertė perkopė 200 mlrd. eurų

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras atliko visos šalies nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms. Pagal masinio vertinimo projektinius duomenis visas Lietuvoje įregistruotas nekilnojamasis turtas įvertintas 202 mlrd. eurų.

Palyginus su praėjusiais metais, viso šalies NT vertė ūgtelėjo 8 proc. Iš minėtų 202 mlrd. eurų 158 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, likusius 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė.

Per metus gyvenamosios paskirties statinių vidutinė rinkos vertė padidėjo 5-8 procentais, kitų paskirčių statinių – apie 10 proc. Šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus ūgtelėjo maždaug 9 proc.: gyvenamųjų teritorijų – 8 proc., mėgėjų sodo žemės sklypų vertės padidėjo 10 proc., žemės ūkio paskirties žemės – 9 proc., pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės – 8 procentais.

Iš viso Registrų centro vertintojai šiais metais įvertino daugiau kaip 6,9 mln. statinių ir žemės sklypų.

NT vidutinės rinkos vertės – ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti

Masinį Lietuvos NT vertinimą valstybės reikmėms Registrų centras atlieka kiekvienais metais. Kasmet perskaičiuojamos statinių ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms, nuo kurių yra apskaičiuojami mokesčiai.

Dėl šio prilyginimo šiuo metu esančios statinių mokestinės vertės galioja nuo 2021 m. sausio 1 d., o žemės sklypų – nuo 2023 m. sausio 1 d. Naujos statinių mokestinės vertės bus perskaičiuojamos jau ateinančiais 2025 metais ir įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Vidutinė rinkos vertė yra aktuali ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams. Pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami pagal vidutines rinkos vertes. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti, sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.

Kaip atliekamas masinis vertinimas?

Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Masinis NT vertinimas yra labai dideliu mastu vykdomas vertinimo uždavinys.  Masinis vertinimas yra toks NT vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami NT objektai.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, įregistruoti kadastro duomenys (naudojimo paskirtis, plotas, statybos metai ir kt.) ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

Registrų centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nauji kunigų paskyrimai Telšių vyskupijoje

Telšių vyskupijos kurija paskelbė savo vyskupijos kunigams įteikianti naujus tarnystės vietų skyrimus. Pokyčiai liečia ir Šilutės Šv. Kryžiaus parapiją. Kunigas Vaidotas Vitė atleistas iš Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebono bei Skuodo dekanato vicedekano pareigų, taip pat nuo pareigos klebono teisėmis ir pareigomis aptarnauti Vaičaičių šv. Onos parapiją ir Pašilės koplyčią ir paskirtas Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijos klebonu, kartu aptarnaus Smalininkų šv. Juozapo ir Vilkyškių šv. Onos parapijas. Kunigas Kęstutis Pajaujis atleistas iš Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijos klebono

Vainute pavogė 4000 eurų vertės traktoriuką

Praneša Tauragės apskrities VPK. Liepos 17 d. Vainute iš kiemo buvo pavogtas vejos pjovimo traktoriukas „Honda 2218“. Nuostolis 4000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Liepos 17 d. prieš pietus Kančaičių k., Švėkšnos sen., rastas vyro, gim. 1989 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Liepos 14 d. Menklaukių k., Juknaičių sen., vyras, gim. 1951 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1963 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liepos 15 d. po pietų iš parduotuvės Liepų g.,

Kolektorinės dėžės – tvarkinga ir patikima laistymo sistemos šerdis

kolektorinė dėžė

Automatinės laistymo sistemos jau seniai peržengė vien komforto ribas – šiandien jos reiškia atsakingą požiūrį į vandens naudojimą, augalų priežiūrą ir žaliųjų zonų ilgaamžiškumą. Tačiau net ir pažangiausia sistema negalės veikti sklandžiai, jei jos pagrindiniai komponentai nėra tinkamai apsaugoti ir integruoti į aplinką. Vienas tokių komponentų – kolektorinė dėžė, kurios paskirtis dažnai lieka nuošalyje, nors būtent ji užtikrina sistemos švarą, tvarką ir priežiūros patogumą. Kodėl kolektorinė dėžė yra daugiau nei tik plastikinis konteineris? Kolektorinė dėžė – tai tvirto plastiko korpusas,

Lietuvą merkia liūtys. Kokių nuostolių patiria gyventojai?

Šios savaitės pradžia buvo tikrai šlapia – per šalį praslinkusios smarkios liūtys pirmadienį ir antradienį kai kuriuose miestuose užtvindė gatves, trikdė eismą, apsėmė automobilius. Gyventojai nepravažiuojamų gatvių ir patvinusių kiemų nuotraukomis dalijosi iš Vilniaus, Klaipėdos, Mažeikių ir kitų savivaldybių. Apie kokias dėl liūčių patirtas žalas draudikams šiuo metu praneša gyventojai?   Žala – dėl liūčių  „Pastarosiomis dienomis absoliuti dauguma registruotų liūčių žalų atvejų buvo būsto žalos dėl kritulių poveikio. Tai yra, per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėgus vandeniui

Taip pat skaitykite