Lietuvos nekilnojamojo turto bendra vertė perkopė 200 mlrd. eurų

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras atliko visos šalies nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms. Pagal masinio vertinimo projektinius duomenis visas Lietuvoje įregistruotas nekilnojamasis turtas įvertintas 202 mlrd. eurų.

Palyginus su praėjusiais metais, viso šalies NT vertė ūgtelėjo 8 proc. Iš minėtų 202 mlrd. eurų 158 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, likusius 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė.

Per metus gyvenamosios paskirties statinių vidutinė rinkos vertė padidėjo 5-8 procentais, kitų paskirčių statinių – apie 10 proc. Šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus ūgtelėjo maždaug 9 proc.: gyvenamųjų teritorijų – 8 proc., mėgėjų sodo žemės sklypų vertės padidėjo 10 proc., žemės ūkio paskirties žemės – 9 proc., pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės – 8 procentais.

Iš viso Registrų centro vertintojai šiais metais įvertino daugiau kaip 6,9 mln. statinių ir žemės sklypų.

NT vidutinės rinkos vertės – ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti

Masinį Lietuvos NT vertinimą valstybės reikmėms Registrų centras atlieka kiekvienais metais. Kasmet perskaičiuojamos statinių ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms, nuo kurių yra apskaičiuojami mokesčiai.

Dėl šio prilyginimo šiuo metu esančios statinių mokestinės vertės galioja nuo 2021 m. sausio 1 d., o žemės sklypų – nuo 2023 m. sausio 1 d. Naujos statinių mokestinės vertės bus perskaičiuojamos jau ateinančiais 2025 metais ir įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Vidutinė rinkos vertė yra aktuali ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams. Pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami pagal vidutines rinkos vertes. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti, sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.

Kaip atliekamas masinis vertinimas?

Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Masinis NT vertinimas yra labai dideliu mastu vykdomas vertinimo uždavinys.  Masinis vertinimas yra toks NT vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami NT objektai.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, įregistruoti kadastro duomenys (naudojimo paskirtis, plotas, statybos metai ir kt.) ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

Registrų centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite