„Šiandien tylos minute galime pagerbti aukų atminimą. Bet mes taip pat turime kalbėti. Tokie įvykiai kaip birželio 14 dieną prasidėję trėmimai turėjo savo priežastį. Tai atsitiko todėl, kad dvi blogio jėgos – nacistinė Vokietija ir sovietinis komunistų režimas – sudarė slaptą susitarimą pasidalyti Europą. Pamynę šalių suverenitetą, žmogaus teises ir teisės viršenybę šie du režimai žmonėms sukėlė neapsakomą vargą ir kančių“, – teigia prezidentai.

Valstybių vadovai priminė, kad sovietinės okupacijos padariniai Baltijos šalyse jaučiami iki šiol, praėjus 30 metų nuo valstybių nepriklausomybės atkūrimo.

Minėdami masinių trėmimų 80-metį prezidentai akcentavo šalių bendradarbiavimo ir vienybės svarbą ES ir NATO, transatlantinių ryšių reikšmę.

Šalių vadovai atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į augančias dezinformacijos, istorijos revizionizmo grėsmes, legitimuojančias agresyvius, valstybių suverenitetą pažeidžiančius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Sakartvele.

Savo kreipimąsi prezidentai baigė buvusio JAV Kongreso nario Tomo Lantoso žodžiais: „Civilizacijos pagrindas yra plonas lyg popieriaus lapas. Mes esame jo sergėtojai, tad niekada nepraraskime budrumo.“

Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.

Dainiaus Labučio nuotr. (ELTA)

Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940–1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.

ELTA