Lietuvos kariuomenės gimtadienis sudrebino Konstitucijos prospektą Vilniuje

Lapkričio 25 d. Konstitucijos prospektą Vilniuje sudrebino Lietuvos kariuomenės 105-ųjų metinių proga surengtas paradas, kuriame žygiavo kariai iš 19 NATO valstybių bei važiavo daugiau nei 100 vienetų karinės technikos.

105-ųjų atkūrimo metinių proga Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių bei karinės technikos paradą kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu gen. Valdemaru Rupšiu stebėjo Estijos kariuomenės vadas gen. Martin Herem, Latvijos kariuomenės vadas gen. ltn. Leonīds Kalniņš, Vokietijos kariuomenės vadas gen. Carsten Breuer, NATO Šiaurės-Rytų daugianacionalinio korpuso vadas gen. ltn. Jürgen-Joachim von Sandrart, Vokietijos 41-osios brigados vadas brg. gen. Christian Nawrat ir kiti garbingi svečiai.

Prezidentas G. Nausėda sveikindamas karius įvertino Lietuvos pasirengimą ginti savo valstybę, Vokietijos brigados dislokavimo planų patvirtinimą ir prasidėjusius darbus siekiant kuo geriau priimti Vokietijos karius Lietuvoje.

„Lietuvos kariuomenės diena – tai šventė apie stiprybę, apie pareigą, apie mūsų visų – Lietuvos ir visų NATO šalių bendrystę. Esame mūsų saugumo garantas ir mūsų sėkmės istorijos kūrėjai. Kariuomenės stiprybė priklauso nuo mūsų visų pastangų ir palaikymo. Šiandien mes turime stiprią, modernią, darniai veikiančią Lietuvos kariuomenę, kurios kovinė galia auga. Turime istorinę galimybę užtikrinti ir tolesnį kokybinį postūmį. Kariuomenė yra modernizuojama, besiruošianti įvairiausiems gynybos scenarijams, pasirengusi bet kada reaguoti. Kartu su mumis – mūsų sąjungininkai, prisidedantys prie viso regiono saugumo stiprinimo. NATO ir Europos sąjungos šeimoje esame lygiaverčiai partneriai”, – renginio kalboje pabrėžė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys sveikindamas karius ir sąjungininkus sakė: „Esu įgaliotas perduoti jums karių žinią – taip, kaip šiandien esame čia, taip prireikus gintume visų mūsų šeimas ir namus. Girdite diskusijas apie kariuomenės plėtrą ir gynybos planus. Tikros rimtos kariuomenės augimui divizijos pajėgumas, tankai mūšio lauke – ugnies galia ir manevras – būtini. Tačiau jau šiandienos planas sudėliotas taip, kad nuo pirmo signalo žinome, kaip reaguoti. Ir esame pasiruošę”.

Per kariuomenės gimtadienį įteiktas šešioliktasis „Karžygio” apdovanojimas, kuris skiriamas už nesavanaudiškus, kilnius ar rizikingus poelgius. Šiais metais apdovanojimas skirtas Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojų komandai, rugpjūčio mėnesį suteikusiai skubią pagalbą Lietuvoje dislokuotam Čekijos kariui, kuris nelaimingo įvykio metu patyrė sunkią galvos traumą.

Parado rikiuotei vadovavo Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Artūras Radvilas, Konstitucijos prospektu žygiavo daugiau nei 1400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, tarp jų Latvijoje dislokuotos Kanados vadovaujamos Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai iš visų ten tarnaujančių šalių bei NATO daugianacionalinio šiaurės rytų korpuso vadavietės vėliavų grupė.

Renginio svečiai išvydo daugiau kaip 100 karinės technikos vienetų: Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, savaeiges haubicas „PzH 2000“, oro gynybos sistemas NASAMS, šarvuotus visureigius JLTV, sąjungininkų iš Jungtinių Amerikos Valstijų tankus „Abrams“, pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, savaeiges haubicas „Paladin“, Vokietijos kariuomenės tankus „Leopard“, pėstininkų kovos mašinas „Puma“ bei „Marder“ ir daug kitos karinės technikos.

Skrydžiu virš Konstitucijos prospekto renginio svečius ir dalyvius pasveikino Karinių oro pajėgų orlaivis „Spartan“ ir sraigtasparniai „Dauphin“. Šventę užbaigė Marijono Mikutavičiaus sukurta ir Lietuvos kariuomenei dovanota daina „Kanonada“, kurią atliko dainininkas Justinas Lapatinskas.

Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginiai anksčiau taip pat vyko Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Tauragėje. Renginių metu žiūrovai matė karių rikiuotes, ginklų ir technikos parodas bei kitas veiklas.

1918 m. lapkričio 23 d. premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijos įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos tarybą. Šiuo įsakymu atkurtos ginkluotosios pajėgos, kurios jau po kelių mėnesių stojo į pirmuosius mūšius už šalies nepriklausomybę.

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite