Lietuvos banko sukauptas meno kūrinių lobynas – viename albume

Martyno Ambrazo nuotr.

Lietuvos bankas, pernai paminėjęs 100 metų sukaktį, šia proga parengė ir išleido albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai.

Dailės kūrinių rinkinys – ne tik puošybai

„Visuomenei pristatome šiek tiek mažiau žinomą, bet vieną įdomiausių Lietuvos banko veiklos sričių, kurios pradžia siejama su Lietuvos banko rūmų, esančių K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, Kaune, atsiradimu. Pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio vadovavimo laikotarpiu iškilus šiam išskirtiniam pastatui, pradėti rinkti Lietuvos ir užsienio dailininkų darbai. Iki šių dienų Vilniuje ir Kaune sukauptas Lietuvos banko dailės kūrinių rinkinys ne tik atlieka puošybos paskirtį, bet ir liudija institucijos siekį prisidėti prie nacionalinės dailės paveldo išsaugojimo“, – albumo pratarmėje teigia Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Vadovaudama dailės rinkinio albumo parengimo projektui, neabejojau jo reikalingumu ir visuomenei, ir pačiam bankui. Lydėjo noras išryškinti šią netipinę banko veiklos sritį, suteikti dailės mylėtojams, tyrinėtojams, kolekcininkams, galerijoms ir muziejams galimybę susipažinti su šio dailės rinkinio darbais. Svarbu ir toliau nesustoti, tikslingai ir kryptingai pildyti rinkinį naujais vertingais kūriniais, didinti jo meninį įdomumą, kokybę ir išliekamąją vertę. Tokį tikslą prieš šimtą metų kėlė ir Lietuvos banko kūrėjai“, – sako albumo sumanytoja ir sudarytoja Asta Ravaitytė-Kučinskienė, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovė.

Pristatomi kūrinių autoriai ir jų darbai

Albumo tekstas suskirstytas į tris dalis. Jose apžvelgiama rinkinio sudarymo pradžia tarpukario Lietuvos banke, naujų kūrinių įsigijimo istorija atkūrus Nepriklausomybę. Aprašomas ir rinkinio kūrinių pristatymas tarptautinėse ir šalies parodose, dailės rinkinių sudarymo politika įvairių valstybių centriniuose bankuose, aptariamos Lietuvos banko dailės rinkinio kūriniams būdingos meninės ypatybės.

Kiekviena teksto dalis palydima trumpomis dailininkų biografijomis, kūrinių reprodukcijomis ir dailininkų asmenybę ar kūrybos bruožus atspindinčiomis citatomis. Albume pristatomi ne visi banko dailės rinkinio kūriniai ir autoriai – atrinkti svarbesni dailininkų darbai.

Albumui tekstus parengė dailėtyrininkas, parodų kuratorius ir dėstytojas, meno rinkos žinovas dr. Viktoras Liutkus. Jo žinios ir profesionalumas leido patikslinti kūrinių pavadinimus, datavimą, apibrėžti kolekcijos pobūdį ir reikšmę, atrinkti reprodukavimui vertingiausius kūrinius.

Per 200 darbų

Anot V. Liutkaus, pagal menines ypatybes dabartinį Lietuvos banko dailės rinkinį, kurį sudaro daugiau kaip 200 darbų, galima vadinti šiuolaikinės dailės kolekcija. Sąvoka „šiuolaikinė“ šiuo atveju nurodo kūrinių sukūrimo laiką: rinkinyje dominuoja nuo XX a. septintojo iki dešimtojo dešimtmečio sukurti darbai. Ji kartu perteikia ir kūrinių įsigijimo kryptį – intensyviuoju banko patalpų puošybos laikotarpiu 1993-1998 m.

Viso rinkinio ryškiausias bruožas – Lietuvos dailininkų kūryba ir tik kelios išimtys. Akivaizdžiai vyrauja tapyba, o joje – peizažai. Didžiuma peizažų pasižymi lietuvių tapybos tradicijai būdinga spalvinga menine raiška su Lietuvos ežerų, upių, parkų, miesto panoramų, pajūrio vaizdais.

Albumo tiražas – 500 egzempliorių, jam pagaminti panaudotos ekologiškos medžiagos. Albumas platinamas Lietuvos bibliotekoms, mokslo įstaigoms, muziejams, naudojamas reprezentacijos tikslais. Elektroninę albumo versiją galima rasti Lietuvos banko interneto svetainėje.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite