Lietuvoje per metus 17 laisvadienių. Daug ar mažai?
Spalio 31 d., pirmadienis, buvo įsiterpęs net tarp 4 laisvadienių: nedirbta savaitgalį ir dvi pirmąsias lapkričio dienas, kai Vėlinės, lankomi kapai. Tad ne visi tą pirmadienį dirbo. Palanga sulaukė gausybės suvažiavusių pabūti prie jūros…
17 laisvadienių per metus
Apie laisvadienius Lietuvoje, ar jų turi mažėti, ar daugėti, o gal tebūnie taip, kaip yra, įdomi diskusija vyko TV laidoje „Infokomentarai su Arnu Mazėčiu“. Pateikiame laidos dalyvių pastebėjimų.
Konservatorius, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad Lietuva Europos Sąjungoje pagal laisvadienių skaičių yra viena pirmaujančių. 17 laisvadienių per metus yra daugiausiai, Lietuvoje yra 16. Trišalė taryba yra pasiekusi sutarimą – jeigu įteisinamas naujas laisvadienis, kažko turi būti atsisakyta.
Profsąjungiečiams – mažai
Socialdemokratas, Seimo Socialinių reikalų komiteto narys Algirdas Sysas pastebėjo, kad yra laisvadienių, švenčių dienų, kurios sutampa su savaitgaliais. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė jog laisvadienių Lietuvoje nėra per daug, o tartis reikėtų dėl kasmetinių atostogų: kai kitos ES šalys turi po 24-26 dienas kasmetinių atostogų per metus, Lietuvoje yra tik 20 dienų.
Pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad dešimt metų Lietuva buvo viena konkurencingiausių Baltijos, Rytų Europos šalių. Dešimt metų Lietuvoje greičiausiai kilo atlyginimas, yra didžiausias skirtumas tarp produktyvumo ir augančių atlyginimų. 17 laisvadienių – rekordinis skaičius. Galbūt Prancūzija dar yra panaši į mus. Palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuvos žmonės yra iš labiausiai besiilsinčių žmonių ES.
Kyla klausimas, ar mes norime būti ateityje konkurencingi?
Jeigu norima ilginti atostogas, reikia mažinti laisvadienių skaičių. A. Sysas laidoje priminė, kad pagal realiai dirbamų valandų skaičių Lietuva yra lyderė: dirbama ne 8, bet ir 10, 11, 12 valandų. I. Ruginienė taip pat tvirtino, jog Lietuva yra lyderė Europoje pagal dirbamus viršvalandžius. Sparčiai augo darbo užmokestis, nes žmonės dirbo nenormuotus viršvalandžius, naktimis ir tais pačiais savaitgaliais, tomis pačiomis šventinėmis dienomis, ir gaudavo atlyginimus kiek kitu tarifu.
Diskutuojant dėl šventinių ir kitų nedarbo dienų, anot V. Janulevičiaus, būtina nepamiršti, kad kiekviena prastova yra nesumokėti mokesčiai, žmonių neuždirbtos pajamos. Visos tos šventės išbalansuoja gamybos ritmą.
pamarys.eu inf.





