Lietuvoje per metus 17 laisvadienių. Daug ar mažai?

Spalio 31 d., pirmadienis, buvo įsiterpęs net tarp 4 laisvadienių: nedirbta savaitgalį ir dvi pirmąsias lapkričio dienas, kai Vėlinės, lankomi kapai. Tad ne visi tą pirmadienį dirbo. Palanga sulaukė gausybės suvažiavusių pabūti prie jūros…

17 laisvadienių per metus

Apie laisvadienius Lietuvoje, ar jų turi mažėti, ar daugėti, o gal tebūnie taip, kaip yra, įdomi diskusija vyko TV laidoje „Infokomentarai su Arnu Mazėčiu“. Pateikiame laidos dalyvių pastebėjimų.

Konservatorius, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad Lietuva Europos Sąjungoje pagal laisvadienių skaičių yra viena pirmaujančių. 17 laisvadienių per metus yra daugiausiai, Lietuvoje yra 16. Trišalė taryba yra pasiekusi sutarimą – jeigu įteisinamas naujas laisvadienis, kažko turi būti atsisakyta.

Profsąjungiečiams – mažai

Socialdemokratas, Seimo Socialinių reikalų komiteto narys Algirdas Sysas pastebėjo, kad yra laisvadienių, švenčių dienų, kurios sutampa su savaitgaliais. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė jog laisvadienių Lietuvoje nėra per daug, o tartis reikėtų dėl kasmetinių atostogų: kai kitos ES šalys turi po 24-26 dienas kasmetinių atostogų per metus, Lietuvoje yra tik 20 dienų.

Pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad dešimt metų Lietuva buvo viena konkurencingiausių Baltijos, Rytų Europos šalių. Dešimt metų Lietuvoje greičiausiai kilo atlyginimas, yra didžiausias skirtumas tarp produktyvumo ir augančių atlyginimų. 17 laisvadienių – rekordinis skaičius.  Galbūt Prancūzija dar yra panaši į mus. Palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuvos žmonės yra iš labiausiai besiilsinčių žmonių ES.

Kyla klausimas, ar mes norime būti ateityje konkurencingi?

Jeigu norima ilginti atostogas, reikia mažinti laisvadienių skaičių. A. Sysas laidoje priminė, kad pagal realiai dirbamų valandų skaičių Lietuva yra lyderė: dirbama ne 8, bet  ir 10, 11, 12 valandų. I. Ruginienė taip pat tvirtino, jog Lietuva yra lyderė Europoje pagal dirbamus viršvalandžius. Sparčiai augo darbo užmokestis, nes žmonės dirbo nenormuotus viršvalandžius, naktimis ir tais pačiais savaitgaliais, tomis pačiomis šventinėmis dienomis, ir gaudavo atlyginimus kiek kitu tarifu.

Diskutuojant dėl šventinių ir kitų nedarbo dienų, anot V. Janulevičiaus, būtina nepamiršti, kad kiekviena prastova yra nesumokėti mokesčiai, žmonių neuždirbtos pajamos. Visos tos šventės išbalansuoja gamybos ritmą.

pamarys.eu inf.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite