Lietuvius itin domina galimybė artimųjų kapus rasti internetu

Dešimtys tūkstančių žmonių kiekvieną mėnesį naršo Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemoje „Cemety“, kur galima rasti artimųjų, kaimynų ir pažįstamų kapus. Kasdien elektroninėje sistemoje kapų ieško Lietuvoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir net JAV gyvenantys žmonės. 

Nenuostabu, kad suskaitmenintų kapinių tema sulaukia ir išskirtinio dalyvių susidomėjimo nacionaliniame skaitmeninio raštingumo projekte „Prisijungusi Lietuva“ – gyventojams itin svarbu neprarasti ryšio su mirusiais artimaisiais ir surasti jų kapus. 

Noriai išbando sistemą, suradę kapavietę – vyksta lankyti

„Žmonės sensta, atmintis silpnėja, o ir kapinės plečiasi, keičiasi. Tad normalu, kad jie nebegali rasti artimojo kapo. Todėl suskaitmenintų kapinių tema mokymuose tikrai sulaukia didžiulio susidomėjimo. Kai kurie dalyviai sako, kad jausmas, tarsi iš tiesų aplankius kapą. Pamenu, radome vieno dalyvio giminaitės kapą, kurios laidotuvėse jis negalėjo dalyvauti ir nežinojo, kur yra jos kapas. Vėliau jis ten nuvyko ir uždegė žvakutę“, – pasakoja projekto „Prisijungusi Lietuva” lektorė iš Šiaulių Rita Mačiukienė.

Anot jos, kol neatėjo į mokymus, dauguma projekto dalyvių apie skaitmeninę kapinių paiešką nežinojo, tačiau vos susipažinę su galimybe virtualiai „aplankyti“ brangių žmonių amžinojo poilsio vietas, noriai kibo į paieškas.

Beje, skaitmenintų kapinių sistemų yra ir daugiau, pavyzdžiui, vilniečiams patogiausia ši savivaldybės kapų paieškos sistema, o „Cemety“ vertinga regionų gyventojams.

Panevėžio apskrityje dirbanti „Prisijungusios Lietuvos“ lektorė Loreta Gečienė atskleidžia, kad suskaitmenintų kapinių tema mokymuose sudomina net ir skeptiškai nusiteikusius dalyvius.

„Žmonės nustemba sužinoję, kad technologijos pasiekė tokią jautrią sritį. Parodžius, kaip veikia sistema, susidomėjimas išauga akimirksniu – visi nori patys išbandyti. Vieniems norisi surasti seniai lankytų giminaičių kapus, kurių vietų tiksliai neatsimena, kiti ieško buvusių kaimynų ar kolegų. Žmonėms tai didelis palengvinimas – užuot klaidžioję po dideles kapines, jie viską gali iš anksto pamatyti ekrane“, – pasakoja ji.

Galima uždegti ir skaitmeninę žvakutę

 Šiuo metu „Cemety“ sistemoje galima rasti apie 2,5 tūkst. – maždaug trečdalį visų veikiančių, riboto naudojimo ir neveikiančių kapinių Lietuvoje. Kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kurias kapines skaitmeninti.

„Žmogus gali surasti kapavietę ir sužinoti tikslias amžinojo poilsio vietos koordinates. Nuvykus į kapines, pakanka paspausti nuorodą mūsų sistemoje – navigacija nuves iki pat kapavietės. Užsiregistravus mūsų svetainėje galima pasižymėti norimas aplankyti kapavietes ir susiplanuoti patogiausią maršrutą jas pasiekti. Jei nėra galimybės fiziškai uždegti žvakutės, galima užsakyti atminimo medelio paslaugą. Velioniui bus uždegta skaitmeninė žvakutė ir pasodintas gyvas, jam skirtas medelis“, – sako „Cemety“ rinkodaros specialistė Karolina Nečiūnė.

Gyventojai gali kreiptis į „Cemety“ specialistus, kurie padės surasti kapą – pagalba teikiama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantiems žmonėms.

„Užsienyje gyvenantys žmonės neretai ieško palaidotų artimųjų, tačiau ne visada žino, kur yra jų kapai. Todėl mes padedame juos surasti. Pasitaiko atvejų, kad perrašant duomenis iš, pavyzdžiui, bažnytinių archyvų, įsivelia klaidų, nes labai sunku įskaityti ranka pildytus dokumentus. Tada sutrinka paieška, o žmogus kapo neranda. Jei taip nutinka, žmonės visada gali kreiptis į mus. Jei patys negalėsime padėti, nukreipsime į kitas institucijas“, – sako „Cemety“ atstovė.

Norintiems išmokti naudotis sistema – nuotolinė pamoka

Išmokti naudotis skaitmenine kapinių paieška galima ir savarankiškai, nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ svetainėje www.prisijungusi.lt peržiūrėjus paruoštą nuotolinę pamoką.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite