Lietuviai vasarą elektros suvartoja mažiau. Ar galima sumažinti dar labiau?

Daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad vasarą jie mažiau suvartoja elektros energijos. Tuo tarpu ekspertai pastebi, kad karščiausiomis dienomis elektros vartojame iš esmės tiek pat, kiek ir žiemą. Teigiama, kad gyventojai vis dar išnaudoja ne visas galimybes mažinti elektros vartojimą. 

Rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad vasaros mėnesiais jų elektros suvartojimas šiek tiek sumažėja, dar 13 proc. nurodo, kad elektros energijos suvartoja žymiai mažiau.

Tik 3 proc. apklaustųjų teigė, kad elektros suvartoja žymiai daugiau, 10 proc. nurodė, kad energijos vartoja šiek tiek daugiau, o 27 proc. teigė jokio skirtumo tarp žiemos ir vasaros nepastebintys.

Vartojimą veikia ir karštis, ir šaltis

„Taigi, daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad elektros energijos vasarą vartoja mažiau. Iš esmės tai yra tiesa. Pavyzdžiui, „Litgrid“ duomenimis, šių metų birželį mūsų šalyje buvo suvartota 913 GWh elektros energijos, kai sausį trečdaliu daugiau – 1220 GWh. Elektros energijos šiltuoju metų laiku suvartojama mažiau, nes didelė dalis gyventojų atostogauja ir mažiau būna namuose. O dėl ilgesnių dienų vėliau degame šviesą, elektros energijos taip pat nereikia būstams šildyti“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška.

Visgi jis pastebi, kad karščiausiomis vasaros dienos elektros energijos suvartojimas prilygsta ir šalčiausiems žiemos mėnesiams, o aukščiausias jo lygis fiksuojamas ne rytais ir vakarais, kaip įprasta, o vidurdienį.

Pavyzdžiui, liepos 29 d. 15.00 val. faktinis Lietuvos elektros energijos poreikis, neskaičiuojant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės užkrovimui suvartotos energijos, siekė 2260 MWh. O tai beveik prilygo visų laikų rekordui, fiksuotam šių metų sausio 8 d. 9.00 val., kada faktinis šalies elektros energijos poreikis sudarė 2280 MWh.

„Akivaizdu, kad lietuviai, užėjus karščiams, nenori atsisakyti komforto ir aktyviai naudojasi oro kondicionieriais bei kitomis patalpų vėsinimo priemonėmis. Elektros energijos suvartojimą stengiasi mažinti kitais būdais“, – pastebi J. Areška.

Komforto atsisakyti nebūtina

„Sprinter tyrimų“ apklausos metu 52 proc. respondentų nurodė, kad siekdami mažinti elektros energijos suvartojimą, jie vasarą išjungia visus elektrinius prietaisus ir šviesas, kai jie nereikalingi. Dar 37 proc. teigė naudojantys žaliuzes ir užuolaidas, kad sumažintų į patalpas patenkančią saulės šilumą. 14 proc. vietoje kondicionierių naudoja ventiliatorius, o 5 proc. renkasi energiją taupančius išmaniuosius oro kondicionierius. 34 proc. lietuvių teigia, kad vasarą jie nekeičia savo elektros energijos vartojimo įpročių ir elgsenos.

J. Areška sako, kad visos gyventojų pastangos mažinti elektros energijos vartojimą yra sveikintinos. Tačiau negalima pamiršti ir tvarių sprendimų, kurie padeda kompensuoti išaugusį energijos poreikį.

„Pavyzdžiui, saulės elektrinės didžiausią generaciją užtikrina būtent tuomet, kai elektros energijos vartojimas smarkiai išauga – karštomis ir saulėtomis dienomis. Tai reiškia, kad patalpoms vėsinti galima panaudoti realiu laiku gaminamą elektros energiją, kuri nieko papildomai nekainuoja“, – akcentuoja „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.

Jis pažymi, kad dar didesnį elektros energijos vartojimo efektyvumą galima pasiekti saulės elektrines suporavus su energijos kaupikliais. Jie pagamintos elektros energijos perteklių leidžia kaupti ir suvartoti vėliau, užuot atidavus į tinklą saugoti. Tokiu atveju pigia elektros energija galima džiaugtis ir kainos piko biržoje laikotarpiu.

„Ne mažiau svarbu, kad šie įrenginiai gali apsaugoti ir nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų, kurie dažniausiai ir pasitaiko būtent per vasaros karščius, kuomet įsismarkauja audros. Kokio masto šie sutrikimai gali būti, neseniai turėjome progą įsitikinti. Po liepos pabaigoje praūžusios audros be elektros liko daugiau kaip 160 tūkst. vartotojų. Kai kuriems iki tiekimo atkūrimo teko pakentėti ir savaitę“, – primena J. Areška.

Jis pažymi, kad maždaug 10 kWh elektros energijos talpinti galintis kaupiklis keturių asmenų šeimos poreikius taupymo režimu kelias dienas galėtų patenkinti net žiemą, o vasarą ir dar ilgiau.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar verta rinktis vairavimo kursus su automatine pavarų dėže?

Automobilius su automatine pavarų dėže vis dažniau renkasi būsimieji vairuotojai. Ypač miestuose. Didėjant automobilių su automatine transmisija pasiūlai, vairavimo kursai su šia pavarų dėže tampa vis aktualesni ir paklausesni. Ieškantiems paprastesnio ir mažiau streso keliančio mokymosi proceso, tokie kursai gali būti itin patrauklūs.  Vis dėlto svarbu įvertinti tiek šio pasirinkimo privalumus, tiek galimus apribojimus, kad sprendimas būtų racionalus ir atitiktų ilgalaikius poreikius. Kodėl verta rinktis mokymus su automatine transmisija? Vienas pagrindinių privalumų – tai paprastumas ir lengvesnė mokymosi kreivė. Automatinė

Ventės rage šį pavasarį sužieduoti 9287 paukščiai

2025  m. pavasarį Ventės rago ornitologijos stoties žieduotojai ir jų talkininkai sužiedavo 96 rūšių 9287 paukščius. Kovo mėnesį sužieduota 42 rūšių 5016 paukščių, balandžio – 56 rūšių 2713 paukščių, o gegužės mėnesį – 76 rūšių 1558 paukščiai. Daugiausia per pavasarį buvo sužieduota didžiųjų zylių (3183), liepsnelių (1184), mėlynųjų zylių (899), paprastųjų nykštukų (511) ir paprastųjų kikilių (334). Ventės rage paukščiai šį pavasarį daugiausia buvo gaudomi voratinklinėmis gaudyklėmis. Kovo 28 d. iškelta didžioji gaudyklė. Retesni paukščiai Iš retesnių ar retai žieduotojams

Gyvosios atminties akimirka – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 dieną Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėta skaudi mūsų tautos istorijos data – 1941 m. birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena. Būtent tą dieną Sovietų sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą, palikdama gilų ir skausmingą randą tautos atmintyje.  Bibliotekos darbuotojai pakvietė Pagėgių krašto gyventojus prasmingai prisiminti anų dienų įvykius. Buvo rodomi vaizdo įrašai bei pristatytas virtualus dokumentinis prisiminimų ciklas „Iš užmaršties žemės [ne]grįžusiems…“. Tai – gyvosios atminties liudijimai, kuriuose skamba autentiški pasakojimai apie netektis, kančią, viltį

Birželį būta karščių ir Šilutėje

Meteo.lt rašo, jog prieš 6 metus birželio 12 (ir 13) d. buvo labai karšta – tuomet išmatuota aukščiausia birželio mėn. oro temperatūra.   Kaišiadoryse oras įkaito net iki 35,7 laipsnio karščio. Kitose Lietuvos vietovėse irgi buvo labai karšta: visose šalies meteorologijos stotyse oras įkaito iki 30-35 laipsnių karščio. Dėl didelės šilumos 2019 m. birželis buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Jo metu fiksuotas ne vienas naujas karščio rekordas, pasitaikė net ir tropinių naktų.  Kitos išskirtinės datos su karščiais pasitaikė

Taip pat skaitykite