Lietuviai vasarą elektros suvartoja mažiau. Ar galima sumažinti dar labiau?

Daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad vasarą jie mažiau suvartoja elektros energijos. Tuo tarpu ekspertai pastebi, kad karščiausiomis dienomis elektros vartojame iš esmės tiek pat, kiek ir žiemą. Teigiama, kad gyventojai vis dar išnaudoja ne visas galimybes mažinti elektros vartojimą. 

Rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad vasaros mėnesiais jų elektros suvartojimas šiek tiek sumažėja, dar 13 proc. nurodo, kad elektros energijos suvartoja žymiai mažiau.

Tik 3 proc. apklaustųjų teigė, kad elektros suvartoja žymiai daugiau, 10 proc. nurodė, kad energijos vartoja šiek tiek daugiau, o 27 proc. teigė jokio skirtumo tarp žiemos ir vasaros nepastebintys.

Vartojimą veikia ir karštis, ir šaltis

„Taigi, daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad elektros energijos vasarą vartoja mažiau. Iš esmės tai yra tiesa. Pavyzdžiui, „Litgrid“ duomenimis, šių metų birželį mūsų šalyje buvo suvartota 913 GWh elektros energijos, kai sausį trečdaliu daugiau – 1220 GWh. Elektros energijos šiltuoju metų laiku suvartojama mažiau, nes didelė dalis gyventojų atostogauja ir mažiau būna namuose. O dėl ilgesnių dienų vėliau degame šviesą, elektros energijos taip pat nereikia būstams šildyti“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška.

Visgi jis pastebi, kad karščiausiomis vasaros dienos elektros energijos suvartojimas prilygsta ir šalčiausiems žiemos mėnesiams, o aukščiausias jo lygis fiksuojamas ne rytais ir vakarais, kaip įprasta, o vidurdienį.

Pavyzdžiui, liepos 29 d. 15.00 val. faktinis Lietuvos elektros energijos poreikis, neskaičiuojant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės užkrovimui suvartotos energijos, siekė 2260 MWh. O tai beveik prilygo visų laikų rekordui, fiksuotam šių metų sausio 8 d. 9.00 val., kada faktinis šalies elektros energijos poreikis sudarė 2280 MWh.

„Akivaizdu, kad lietuviai, užėjus karščiams, nenori atsisakyti komforto ir aktyviai naudojasi oro kondicionieriais bei kitomis patalpų vėsinimo priemonėmis. Elektros energijos suvartojimą stengiasi mažinti kitais būdais“, – pastebi J. Areška.

Komforto atsisakyti nebūtina

„Sprinter tyrimų“ apklausos metu 52 proc. respondentų nurodė, kad siekdami mažinti elektros energijos suvartojimą, jie vasarą išjungia visus elektrinius prietaisus ir šviesas, kai jie nereikalingi. Dar 37 proc. teigė naudojantys žaliuzes ir užuolaidas, kad sumažintų į patalpas patenkančią saulės šilumą. 14 proc. vietoje kondicionierių naudoja ventiliatorius, o 5 proc. renkasi energiją taupančius išmaniuosius oro kondicionierius. 34 proc. lietuvių teigia, kad vasarą jie nekeičia savo elektros energijos vartojimo įpročių ir elgsenos.

J. Areška sako, kad visos gyventojų pastangos mažinti elektros energijos vartojimą yra sveikintinos. Tačiau negalima pamiršti ir tvarių sprendimų, kurie padeda kompensuoti išaugusį energijos poreikį.

„Pavyzdžiui, saulės elektrinės didžiausią generaciją užtikrina būtent tuomet, kai elektros energijos vartojimas smarkiai išauga – karštomis ir saulėtomis dienomis. Tai reiškia, kad patalpoms vėsinti galima panaudoti realiu laiku gaminamą elektros energiją, kuri nieko papildomai nekainuoja“, – akcentuoja „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.

Jis pažymi, kad dar didesnį elektros energijos vartojimo efektyvumą galima pasiekti saulės elektrines suporavus su energijos kaupikliais. Jie pagamintos elektros energijos perteklių leidžia kaupti ir suvartoti vėliau, užuot atidavus į tinklą saugoti. Tokiu atveju pigia elektros energija galima džiaugtis ir kainos piko biržoje laikotarpiu.

„Ne mažiau svarbu, kad šie įrenginiai gali apsaugoti ir nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų, kurie dažniausiai ir pasitaiko būtent per vasaros karščius, kuomet įsismarkauja audros. Kokio masto šie sutrikimai gali būti, neseniai turėjome progą įsitikinti. Po liepos pabaigoje praūžusios audros be elektros liko daugiau kaip 160 tūkst. vartotojų. Kai kuriems iki tiekimo atkūrimo teko pakentėti ir savaitę“, – primena J. Areška.

Jis pažymi, kad maždaug 10 kWh elektros energijos talpinti galintis kaupiklis keturių asmenų šeimos poreikius taupymo režimu kelias dienas galėtų patenkinti net žiemą, o vasarą ir dar ilgiau.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite