Lietuviai vasarą elektros suvartoja mažiau. Ar galima sumažinti dar labiau?

Daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad vasarą jie mažiau suvartoja elektros energijos. Tuo tarpu ekspertai pastebi, kad karščiausiomis dienomis elektros vartojame iš esmės tiek pat, kiek ir žiemą. Teigiama, kad gyventojai vis dar išnaudoja ne visas galimybes mažinti elektros vartojimą. 

Rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad vasaros mėnesiais jų elektros suvartojimas šiek tiek sumažėja, dar 13 proc. nurodo, kad elektros energijos suvartoja žymiai mažiau.

Tik 3 proc. apklaustųjų teigė, kad elektros suvartoja žymiai daugiau, 10 proc. nurodė, kad energijos vartoja šiek tiek daugiau, o 27 proc. teigė jokio skirtumo tarp žiemos ir vasaros nepastebintys.

Vartojimą veikia ir karštis, ir šaltis

„Taigi, daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad elektros energijos vasarą vartoja mažiau. Iš esmės tai yra tiesa. Pavyzdžiui, „Litgrid“ duomenimis, šių metų birželį mūsų šalyje buvo suvartota 913 GWh elektros energijos, kai sausį trečdaliu daugiau – 1220 GWh. Elektros energijos šiltuoju metų laiku suvartojama mažiau, nes didelė dalis gyventojų atostogauja ir mažiau būna namuose. O dėl ilgesnių dienų vėliau degame šviesą, elektros energijos taip pat nereikia būstams šildyti“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška.

Visgi jis pastebi, kad karščiausiomis vasaros dienos elektros energijos suvartojimas prilygsta ir šalčiausiems žiemos mėnesiams, o aukščiausias jo lygis fiksuojamas ne rytais ir vakarais, kaip įprasta, o vidurdienį.

Pavyzdžiui, liepos 29 d. 15.00 val. faktinis Lietuvos elektros energijos poreikis, neskaičiuojant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės užkrovimui suvartotos energijos, siekė 2260 MWh. O tai beveik prilygo visų laikų rekordui, fiksuotam šių metų sausio 8 d. 9.00 val., kada faktinis šalies elektros energijos poreikis sudarė 2280 MWh.

„Akivaizdu, kad lietuviai, užėjus karščiams, nenori atsisakyti komforto ir aktyviai naudojasi oro kondicionieriais bei kitomis patalpų vėsinimo priemonėmis. Elektros energijos suvartojimą stengiasi mažinti kitais būdais“, – pastebi J. Areška.

Komforto atsisakyti nebūtina

„Sprinter tyrimų“ apklausos metu 52 proc. respondentų nurodė, kad siekdami mažinti elektros energijos suvartojimą, jie vasarą išjungia visus elektrinius prietaisus ir šviesas, kai jie nereikalingi. Dar 37 proc. teigė naudojantys žaliuzes ir užuolaidas, kad sumažintų į patalpas patenkančią saulės šilumą. 14 proc. vietoje kondicionierių naudoja ventiliatorius, o 5 proc. renkasi energiją taupančius išmaniuosius oro kondicionierius. 34 proc. lietuvių teigia, kad vasarą jie nekeičia savo elektros energijos vartojimo įpročių ir elgsenos.

J. Areška sako, kad visos gyventojų pastangos mažinti elektros energijos vartojimą yra sveikintinos. Tačiau negalima pamiršti ir tvarių sprendimų, kurie padeda kompensuoti išaugusį energijos poreikį.

„Pavyzdžiui, saulės elektrinės didžiausią generaciją užtikrina būtent tuomet, kai elektros energijos vartojimas smarkiai išauga – karštomis ir saulėtomis dienomis. Tai reiškia, kad patalpoms vėsinti galima panaudoti realiu laiku gaminamą elektros energiją, kuri nieko papildomai nekainuoja“, – akcentuoja „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.

Jis pažymi, kad dar didesnį elektros energijos vartojimo efektyvumą galima pasiekti saulės elektrines suporavus su energijos kaupikliais. Jie pagamintos elektros energijos perteklių leidžia kaupti ir suvartoti vėliau, užuot atidavus į tinklą saugoti. Tokiu atveju pigia elektros energija galima džiaugtis ir kainos piko biržoje laikotarpiu.

„Ne mažiau svarbu, kad šie įrenginiai gali apsaugoti ir nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų, kurie dažniausiai ir pasitaiko būtent per vasaros karščius, kuomet įsismarkauja audros. Kokio masto šie sutrikimai gali būti, neseniai turėjome progą įsitikinti. Po liepos pabaigoje praūžusios audros be elektros liko daugiau kaip 160 tūkst. vartotojų. Kai kuriems iki tiekimo atkūrimo teko pakentėti ir savaitę“, – primena J. Areška.

Jis pažymi, kad maždaug 10 kWh elektros energijos talpinti galintis kaupiklis keturių asmenų šeimos poreikius taupymo režimu kelias dienas galėtų patenkinti net žiemą, o vasarą ir dar ilgiau.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite