Laura Kaziukonienė – šaltyje džiovintą maistą gaminančio ir šiuo metu užkandžius Europos astronautams kuriančio prekės ženklo „Super Garden“ įkūrėja

Ką tik išgyvenus pasaulinę COVID-19 pandemiją, mokslininkai, tyrėjai ir psichologai jau ne pirmus metus aktyviai diskutuoja apie dar vieną žmoniją pastaruoju metu apnikusią epidemiją: vienišumo ir socialinės atskirties. Pernai paskelbti 142 valstybėse atlikto išsamaus tyrimo rezultatai rodo: kas ketvirtas suaugęs žmogus pasaulyje šiuo metu jaučiasi vienišas ar net labai vienišas.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vien Vilniuje šiuo metu net 100 tūkst. žmonių gali skausmingai išgyventi atskirtį. Tai lemia įvairias psichologines ir socialine problemas, priklausomybes bei didina savižudybių riziką.

Prieš mėnesį astronautų mitybą kosmose tyrę Australijos mokslininkai  pastebėjo, kad ten jaučiamas itin didelis vienišumas keičia maisto skonį. Ten maistas tampa mažiau skanus, blankus. Akivaizdu, kad ši taisyklė galioja ne tik palikus Žemės orbitą. Milijonai žmonių net tokiu savaime suprantamu gyvenimo malonumu, kaip skanus maistas, gali mėgautis mažiau dėl išgyvenamos vienatvės.

Santykis tarp maisto ir vienišumo

Jei vienišumas gadina maisto skonį, tai maistas – priešingai – gali tapti ir tampa puikiu priešnuodžiu blogai savijautai.

Tikriausiai visi galvoje turime šį vaizdą: liūdnas, vienišas žmogus, skyrybų skausmą ar tiesiog liūdesį skandinantis dideliuose kiekiuose ledų, saldumynų ir greito maisto. Visai gali būti, kad ir patys esate bent kartą taip darę – instinktyviai, net nesusimąstydami.

Mokslas tam pritaria: ne kartą įrodyta, kad mėgstamas, prisiminimus keliantis ir su mylimais, artimais žmonėmis siejamas maistas padeda sumažinti vienišumo jausmą, leidžia pasijusti geriau. Kai kurie tyrimai atskleidžia ir ryšį smegenyse tarp vienišumo bei cukraus poreikio.

Vadinasi, maistas gali būti vienas iš sprendimų sumažinti vienišumo jausmą. Tačiau geriau pasijusti padedantis vadinamasis „komforto maistas“ beveik visada yra kenksmingas sveikatai. Pernelyg kaloringas, turintis per daug cukraus, riebalų, kancerogenų, druskos, skonio stipriklių iš esmės neduoda jokios naudos organizmui. Neskamba kaip labai tvarus sprendimas, tiesa?

Kaip rasti sprendimą?

Tačiau tvarų sprendimą rasti galima. Sveiką, maistingą, skanų maistą, kuris būtų subalansuotas specialiai vienišumui gydyti. Sakau tai užtikrintai, nes maistas lemia mūsų savijautą, nuotaiką ir emocijas ne tik dėl prisiminimų ar sąsajų su mylimais žmonėmis, bet ir dėl savo cheminės sudėties. Pavyzdžiui, amino rūgšties triptofaną, kurio mūsų organizmas natūraliai negamina, pasisaviname tik per maistą, tačiau jis lemia melatonino ir serotonino gamybą.

Mūsų komandai ėmus kurti šaltyje džiovintus užkandžius Europos astronautams, nori žengti dar toliau: rasime būdą į kosmosą tiekti ne tik sveiką, maistingą ir skanų, bet ir vienišumo jausmą mažinantį maistą.

Bendradarbiaujame su mokslininkais ir tyrėjais iš viso pasaulio: nuo JAV iki Australijos, kurdami receptūrą, kuri, tikiu, pasitarnaus ne tik kosmose, bet ir kitose itin didelę atskirtį kuriančiose aplinkose, pavyzdžiui, karo lauke. Galbūt ilgainiui šie receptai prisidės ir prie vienišumo epidemijos mažinimo visame pasaulyje.

Natūralu, kad maistas – ne vienintelis ir net ne svarbiausias būdas kovoti su vienišumu: socialinių ryšių kūrimas, savanorystė, tapimas bendruomenės dalimi ar net mylimas augintinis padeda žmonėms jaustis reikalingais ir realizuojančiais save. Tačiau jei sveikas ir skanus maistas galės padėti liūdną akimirką pasijusti geriau, tai bus dar vienas didelis mokslo ir žmonijos laimėjimas.