„Lampetra“ imasi populiarinti karšį

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai ir svečiai aną vakarą skanavo patiekalų iš karšių.

Kas nežino Pamario krašte šaltu ar karštu dūmu rūkytų karšių?

Deja, patiekalų iš karšių Šilutės kavinėse rasti nėra lengva. Populiarindami karšį, žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai metė iššūkį vietinių kavinių savininkams: pasitelkdami meistriškumą patiekite originalių patiekalų iš karšių. Atsiliepė tik vienas Šilutėje veikiantis itališko stiliaus restoranas „Kitchen Inn“. Jo savininkai prieš šv. Kalėdas pakvietė svečius į išskirtinę degustacinę vakarienę, kurios metu pristatė keturis naujus patiekalus iš karšio.

Kodėl karšis?
Susirinkę žuvininkystės įmonių asociacijos nariai atskleidė, kad siekia paskatinti kavinių savininkus kurti receptus iš įvairių žuvų ir įtraukti tokius patiekalus į maitinimo įstaigų meniu. „Mūsų tikslas, kad Pamario krašto vizitinė kortelė būtų ne tik karšto rūkymo karšio išklotinė, bet ir įvairūs kulinariniai patiekalai. Šios žuvies Kuršių marių žvejai gali patiekti beveik ištisus metus (per metus jos sužvejojama apie 500 tonų). Norime, kad karšis būtų išrinktas Pamario žuvimi ir jo būtų galima paskanauti visose kavinėse. Nors su iššūkiu – sukurti patiekalų iš karšio – sutiko tik viena įstaiga, tačiau sieksime užmegzti ryšius ir su kaimo turizmo sodybomis, skatinsime gaminti patiekalus iš vietinių žuvų“,– pasakoja žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.

Ar žinojote, kad karšis, sužvejotas Kuršių mariose, – vertinga žuvis? Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų rezultatų duomenimis, karšio energetinė vertė 100 g – 101/425 kcal/kJ, o baltymų ir riebalų turi daugiau negu sterkas, kuoja ar stinta. Joje sunkiųjų metalų (kadmio, gyvsidabrio, švino mg/kg) koncentracija neviršija leistinos normos.

Tądien į degustacinę vakarienę ragauti išskirtinių karšio patiekalų susirinko žuvininkystės asociacijos nariai, išsamiai apie karšius susirinkusiems papasakojo žuvininkystės srityje per 30 metų dirbantis mokslininkas Arvydas Švagždys, pastebėjimais apie tradicines salos žuvis dalijosi Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. Apie maistinę karšio vertę kalbėjo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytoja–inspektorė Rasa Šarkienė, kuri patvirtino, jog žuvį valgyti sveika, rekomenduojama jos skanauti 2 – 3 kartus per savaitę.
Prieš patiekiant valgius, restorano savininkas prisipažino seniai mąstęs į meniu įtraukti patiekalų iš karšių, tad ši asociacijos narių pasiūlyta užduotis tik paskatino greičiau imtis veiksmų. Jis pasidžiaugė idėja ir pristatė keturis naujus, jų virtuvės šefų pagamintus patiekalus iš karšio ir akcentavo, kad šiems patiekalams sukurti pirmiausia buvo reikalinga šviežia kokybiška žuvis.

Prancūziška žuvienės sriuba.

„Paieškojus kulinarijos istorijos archyvuose patiekalų iš karšio mūsų krašte, tikiu, rastume ne vieną originalų patiekalą. Tačiau šiam pirmajam bandymui virtuvės šefas pagamino patiekalų remdamasis kitų pasaulio šalių virtuvių pavyzdžiais“, – sakė restorano savininkas.
Keturi patiekalai iš karšio
„Žavaus baltumo“ – taip apibūdino pirmąjį patiekalą Birutė Servienė. Svečiams buvo patiektas Azijos virtuvei būdingas užkandis. Ryškiai oranžinėje lėkštėje ant iešmelio suverti keturi iš karšio faršo suformuoti kukuliai. Prie jų patiekiamas aitrus garstyčių skonio padažas, kurio sudėtis, anot restorano savininko, neatskleidžiama. „Kitchen Inn“ visi padažai gaminami jų virtuvės šefo.

Iš karšio faršo suformuoti kukuliai, prie jų patiekta garstyčių skonio padažo.

Po to buvo patiekta prancūziškos žuvienės sriubos „Bouillabaisse“ ir Marselio žuvienės. Anot restorano savininko, Marselio žvejai sumanė gaminti žuvienę iš tokios žuvies, kurios negali parduoti. Šiuo atveju, iš karšio.
Vėliau svečiai ragavo ir du pagrindinius patiekalus. Pirmąjį, pavadintą „Fish and chips“, kuris „Kitchen Inn“ įprastai gaminamas iš sterko. „Šios išskirtinės vakarienės proga „Fish and chips“ buvo pagamintas iš karšio. Šiam karšio patiekalui garnyrą pagaminome su saldžiomis bulvėmis“, – paaiškino restorano savininkas. Šis klasikinis britų patiekalas („Fish and Chips“) – vienas populiariausių jų restorane. Geriausių atsiliepimų žvejai negailėjo kepsniui su žirneliais, kuris tą vakarą buvo išrinktas gardžiausiu patiekalu.
Po vakarienės ir patys išrankiausi svečiai liko maloniai nustebinti patiekalų iš karšių įvairove, įvaizdžiu ir, žinoma, gardumu, o žvejai kvietė apsilankyti asociacijos „Lampetra“ elektroninėje parduotuvėje (www.zuvis.lampetra.lt), įsigyti čia karšių, karšio faršo ir kitų žuvų bei sukurti savo patiekalo iš karšio receptą. Asociacija planuoja ir ateityje populiarinti Pamario kraštą simbolizuojantį karšį.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite