Laisvės gynėjų dieną: mirksinčios žvakeles, simboliniai laužai, maldos už žuvusius

Sausio 13-ąją švietimo ir kitų įstaigų languose sužibusios žvakelės liudijo, kad 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai gyvi visų mūsų atmintyje. Šią dieną Šilutės krašto žmonės savo širdžių šiluma, mintimis susiliejo su visa Lietuva, paminėjo Laisvės gynėjų dieną.

Kultūros ir pramogų centre
Tarp vyresnio amžiaus šilutiškių netrūko jaunimo. Vieni kitus sveikino Laisvės dienos proga. JKL Šilutės skyriaus jaunimas dovanojo po neužmirštuolės žiedą – simbolį, liudijantį „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išreiškė viltį, kad ši diena verčia prisiliesti prie tautos istorinės praeities, ji brangi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui. Vicemeras, istorikas Algirdas Gečas priminė, kad tarp laisvės kovų pokario metais ir vėliau, sovietinės okupacijos metais, yra labai glaudus ryšys: „Jeigu nebūtų pokario kovos, vargu ar Lietuva būtų prisikėlusi kovai dėl Lietuvos valstybės atkūrimo. Teisė būti laisviems pareikalavo didžiulės drąsos, buvo aukų, sužeistų. Ši diena mums primena paprastą tiesą, kad net maža tauta gali pasiekti didžiausių tikslų, jei yra vieninga ir stipri kaip kumštis“.
Sugrįžę iš tremties
Tremtinė Marijona Jankauskienė priminė, kad laisvės kovos prasidėjo nuo Lietuvos okupacijos 1940-aisiais ir pirmųjų trėmimų: „Tremtyje žmonės vargo, moterys su vaikais atskirtos kankinosi, kentė badą, vyrai žuvo lageriuose. Kitos išeities nebuvo – tik kovos kelias“.
Tremtyje gimęs Ipolitas Vasiliauskis patikino, kad lietuvius kovoti vertė okupantų žiaurumas. „Kada baigėsi karas? Karas su hitlerininkais baigėsi 1945-aisiais, tačiau okupacija tęsėsi iki pat 1993-iųjų rugpjūčio 31 dienos. Tada, kai paskutinis traukinio ešelonas su paskutiniu sovietinės kariuomenės kareiviu kirto Lietuvos sieną, baigėsi karas“, – kalbėjo I. Vasiliauskis, paakinęs ir šiandien būti budriems.
Sausio 13-osios liudininkė
Su 1991-ųjų metų sausio 13-osios įvykiais susijusią istoriją liudijo Sandra Tamašauskienė. Klaipėdos universitete buvo egzaminų sesija, studentai ruošėsi literatūros egzaminui. „Kaip ir daugelis jaunų žmonių, bandėme išsisukti iš šio proceso. Prašėme dėstytojo, kad išleistų važiuoti ginti Lietuvos. Dėstytojas išleido, sakydamas: „Važiuokite, nežinia, ar universitetas ryt dar bus…“ Studentės atsidūrė prie Seimo, dainavo kartu su visais, o kai važiavo tankai – meldėsi, giedojo. S. Tamašauskienė patikino nesijaučianti heroje, tačiau suprantanti, laisvės nėra vertas tas, kuris dėl jos nekovoja.
Dokumentinis filmas
Renginio dalyvius sujaudino parodytas Konrado Adenauerio fondo dovanotas dokumentinis filmas „Nematomas frontas“. Režisierių Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono sukurtame filme to meto liudininkai ir amžininkai pasakoja apie Lietuvos partizanus, kuriuos sovietai vadino nematomu frontu.
Simboliniai laužai
Po jaudinančio filmo dar mielesnės tapo nors ir lietuje skendinčios, bet laisvos Lietuvos Šilutės miesto gatvės. Skverelyje prie „Eksos“ liepsnojo simboliniai Sausio 13-osios laužai. Čia jau devintą kartą prie arbatos ir grikių košės susiburti vienybei pakvietė Šilutės liberalsąjūdiečiai.
Susitelkė maldoje
Šilutės katalikų parapijos Šv. Kryžiaus bažnyčioje šventąsias Mišias aukojęs kunigas Stasys Toleikis kvietė maldoje susijungti su tais, kurie buvo tomis atmintinomis dienomis, naktimis, prisilietė prie įvykių, atnešusių mums laisvę.
„Ir šiandien degdami žvakutes pagalvojame, kaip jie mylėjo savo Tėvynę, kad už jos laisvę atidavė tai, kas brangiausia – savo gyvybę“, – sakė kunigas S. Toleikis. Šventąsias mišias aukoti talkino kunigas vikaras Kęstutis Motiejaitis. Mišiose dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis.
Po šv. Mišių susirinkusiems koncertą surengė Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ (vad. N. Sniečkuvienė ir V. Jovaiša), Šilutės kamerinis choras „Vox Libri“ (vad. R. Lašaitė), Šilutės vokiečių bendrijos choras „Heide“ (vad. V. Matulis), mišrūs vokaliniai ansambliai „Mingė“ (vad. R. Jokubaitytė) ir moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. G. Liaudanskienė).

Laima PUTRIUVIENĖ

Choras „Pamario aidas“ pakvietė sugiedoti himną.

Jaunimas dovanojo po ženklą, kuris liudijo: „Atsimenu, kodėl esame laisvi“.

Katalikų bažnyčioje giedojo Šilutės kamerinis choras „Vox Libri“.

Dokumentinis filmas apie partizanus sudomino ne tik vyresnio amžiaus žmones.

Mišios Šilutės katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčioje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite