Laisvės gynėjų dieną: mirksinčios žvakeles, simboliniai laužai, maldos už žuvusius

Sausio 13-ąją švietimo ir kitų įstaigų languose sužibusios žvakelės liudijo, kad 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai gyvi visų mūsų atmintyje. Šią dieną Šilutės krašto žmonės savo širdžių šiluma, mintimis susiliejo su visa Lietuva, paminėjo Laisvės gynėjų dieną.

Kultūros ir pramogų centre
Tarp vyresnio amžiaus šilutiškių netrūko jaunimo. Vieni kitus sveikino Laisvės dienos proga. JKL Šilutės skyriaus jaunimas dovanojo po neužmirštuolės žiedą – simbolį, liudijantį „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išreiškė viltį, kad ši diena verčia prisiliesti prie tautos istorinės praeities, ji brangi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui. Vicemeras, istorikas Algirdas Gečas priminė, kad tarp laisvės kovų pokario metais ir vėliau, sovietinės okupacijos metais, yra labai glaudus ryšys: „Jeigu nebūtų pokario kovos, vargu ar Lietuva būtų prisikėlusi kovai dėl Lietuvos valstybės atkūrimo. Teisė būti laisviems pareikalavo didžiulės drąsos, buvo aukų, sužeistų. Ši diena mums primena paprastą tiesą, kad net maža tauta gali pasiekti didžiausių tikslų, jei yra vieninga ir stipri kaip kumštis“.
Sugrįžę iš tremties
Tremtinė Marijona Jankauskienė priminė, kad laisvės kovos prasidėjo nuo Lietuvos okupacijos 1940-aisiais ir pirmųjų trėmimų: „Tremtyje žmonės vargo, moterys su vaikais atskirtos kankinosi, kentė badą, vyrai žuvo lageriuose. Kitos išeities nebuvo – tik kovos kelias“.
Tremtyje gimęs Ipolitas Vasiliauskis patikino, kad lietuvius kovoti vertė okupantų žiaurumas. „Kada baigėsi karas? Karas su hitlerininkais baigėsi 1945-aisiais, tačiau okupacija tęsėsi iki pat 1993-iųjų rugpjūčio 31 dienos. Tada, kai paskutinis traukinio ešelonas su paskutiniu sovietinės kariuomenės kareiviu kirto Lietuvos sieną, baigėsi karas“, – kalbėjo I. Vasiliauskis, paakinęs ir šiandien būti budriems.
Sausio 13-osios liudininkė
Su 1991-ųjų metų sausio 13-osios įvykiais susijusią istoriją liudijo Sandra Tamašauskienė. Klaipėdos universitete buvo egzaminų sesija, studentai ruošėsi literatūros egzaminui. „Kaip ir daugelis jaunų žmonių, bandėme išsisukti iš šio proceso. Prašėme dėstytojo, kad išleistų važiuoti ginti Lietuvos. Dėstytojas išleido, sakydamas: „Važiuokite, nežinia, ar universitetas ryt dar bus…“ Studentės atsidūrė prie Seimo, dainavo kartu su visais, o kai važiavo tankai – meldėsi, giedojo. S. Tamašauskienė patikino nesijaučianti heroje, tačiau suprantanti, laisvės nėra vertas tas, kuris dėl jos nekovoja.
Dokumentinis filmas
Renginio dalyvius sujaudino parodytas Konrado Adenauerio fondo dovanotas dokumentinis filmas „Nematomas frontas“. Režisierių Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono sukurtame filme to meto liudininkai ir amžininkai pasakoja apie Lietuvos partizanus, kuriuos sovietai vadino nematomu frontu.
Simboliniai laužai
Po jaudinančio filmo dar mielesnės tapo nors ir lietuje skendinčios, bet laisvos Lietuvos Šilutės miesto gatvės. Skverelyje prie „Eksos“ liepsnojo simboliniai Sausio 13-osios laužai. Čia jau devintą kartą prie arbatos ir grikių košės susiburti vienybei pakvietė Šilutės liberalsąjūdiečiai.
Susitelkė maldoje
Šilutės katalikų parapijos Šv. Kryžiaus bažnyčioje šventąsias Mišias aukojęs kunigas Stasys Toleikis kvietė maldoje susijungti su tais, kurie buvo tomis atmintinomis dienomis, naktimis, prisilietė prie įvykių, atnešusių mums laisvę.
„Ir šiandien degdami žvakutes pagalvojame, kaip jie mylėjo savo Tėvynę, kad už jos laisvę atidavė tai, kas brangiausia – savo gyvybę“, – sakė kunigas S. Toleikis. Šventąsias mišias aukoti talkino kunigas vikaras Kęstutis Motiejaitis. Mišiose dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis.
Po šv. Mišių susirinkusiems koncertą surengė Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ (vad. N. Sniečkuvienė ir V. Jovaiša), Šilutės kamerinis choras „Vox Libri“ (vad. R. Lašaitė), Šilutės vokiečių bendrijos choras „Heide“ (vad. V. Matulis), mišrūs vokaliniai ansambliai „Mingė“ (vad. R. Jokubaitytė) ir moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. G. Liaudanskienė).

Laima PUTRIUVIENĖ

Choras „Pamario aidas“ pakvietė sugiedoti himną.

Jaunimas dovanojo po ženklą, kuris liudijo: „Atsimenu, kodėl esame laisvi“.

Katalikų bažnyčioje giedojo Šilutės kamerinis choras „Vox Libri“.

Dokumentinis filmas apie partizanus sudomino ne tik vyresnio amžiaus žmones.

Mišios Šilutės katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčioje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sukurkime monetą Lietuvai. Tavo idėja gali tapti istorija

Kviečiame prisidėti prie būsimos lietuviškos monetos kūrimo – pasiūlyk temą, kuri, tavo nuomone, verta būti įamžinta.  Tai gali būti Lietuvai svarbus įvykis, reiškinys ar iškili asmenybė. Tačiau įkvėpimo šaltiniu gali tapti ir paprasti, kasdien mus supantys dalykai –  nuo tradicijų ir gamtos motyvų iki patirčių, atspindinčių mūsų gyvenimo būdą ir kultūrinį jausmą. Pirmiausia kviečiama teikti idėjas.  Jūsų pasiūlymų lauksime iki balandžio 27 d. Vėliau iš visų pasiūlymų Monetų kūrimo komisija atrinks penkias temas, kurios pateks į kitą etapą. Tuomet sprendimas

Naktimis – iki 10 laipsnių šalčio

šalnos

Meteo.lt paskelbė sinoptikų informaciją, jog naktimis iš balandžio 20 d., pirmadienio,  į balandžio 21 d., antradienį, ir iš balandžio 21 d.,  antradienio, į balandžio 22 d., trečiadienį, daug kur numatomos 1-6 laipsnių šalnos, dirvos paviršiuje vietomis gali būti iki 7-10 laipsnių šalčio. Rekomendacijos: apsaugokite jautrius lauko augalus – prieš saulėlydį uždenkite juos tinkamu uždangalu (ypač jautrūs yra ką tik pasodinti ir dar nespėję įsišaknyti augalai, kurie iki šiol augo šiltai arba buvo pridengti). Kitas paprastas būdas, padedantis apsisaugoti nuo šalnų,

Penki gero sklypo kriterijai: ką svarbu įvertinti prieš perkant?

Nuosavo namo statyba prasideda ne nuo projektavimo ar statybų darbų, o nuo tinkamo sklypo pasirinkimo. Tačiau iš pirmo žvilgsnio patrauklus sklypas nebūtinai yra tinkamiausias. Kokie kriterijai padeda išsirinkti sklypą būsimiems namams, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Vieta ir aplinka Pirmiausia, patogi sklypo vieta gali gerokai palengvinti kasdienybę: keliones į darbą, vaikų vežimą į mokyklą, laisvalaikio veiklas. O gerai išvystyta aplinka dažnai prisideda ir prie didesnės nekilnojamojo turto vertės ateityje. „Vertindami sklypą atkreipkite dėmesį į praktinius dalykus –

Kur negalima plauti automobilio?

kur plauti automobilį

Aplinkosaugos specialistai ragina gyventojus atsakingai rinktis vietą automobilio švarai palaikyti. Netinkamas transporto priemonės plovimas gali teršti aplinką ir pažeisti viešosios tvarkos reikalavimus. Svarbiausia taisyklė: vietos parinkimas Transporto priemonių plovimo tvarką nustato kiekvienos savivaldybės tarybos patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės. Jei savivaldybė yra numačiusi draudimą plauti transporto priemones tam neskirtose vietose (gatvėse, daugiabučių kiemuose, aikštėse ar prie vandens telkinių), pažeidimas fiksuojamas net ir plaunant vien tik vandeniu. Automobilio dažniausiai NEGALIMA plauti: gatvėse, pakelėse ir viešojo naudojimo keliuose; daugiabučių namų kiemuose ir

Taip pat skaitykite