Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse surengti seminarai „Visuomenės sveikata ir jos stiprinimas“, skirti visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, švietimo įstaigų darbuotojams ir bendruomenės nariams. Seminarą organizavo Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Lektoriai Zenonas Javtokas, Rūta Babravičienė ir Remigijus Zumeras kartu su seminarą organizavusia Šilutės rajono savivaldybės VSB vadove Virginija Vaivadaite (nuotraukoje antra iš dešinės).

Apie visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą savivaldybėje, sveikos gyvensenos motyvacijos skatinimą, vaikų fizinio aktyvumo prevenciją ir gydymą pranešimus skaitė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro lektoriai Zenonas Javtokas, Rūta Babravičienė, Remigijus Zumeras.
Lektoriai priminė, kad sveikatos stiprinimas – tai procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo sveikata bei jos gerinimu. Sveikatos stiprinimo procesai apima sveikos gyvensenos skatinimą, sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimą, mokymą apie sveikatos išsaugojimą ir palaikymą. Sveikatos stiprinimu siekiama ne tik keisti požiūrį į sveikatą, bet ir aprėpti socialinius bei politinius pokyčius, kad lengviausiai būtų pasirenkamos kuo sveikesnės sąlygos.
Visuomenės sveikata stiprinama įvairiais būdais: suteikiama informacija apie sveikatinimą, konsultuojama, organizuojami mokymai bei pati sveikatos stiprinimo veikla, formuojama sveika gyvensena.
Šilutės VSB atliko apklausą ir nustatė, kad pagrindiniai gyventojų sveikatos informacijos šaltiniai yra spauda, internetas ir specialistai. Lektorius Z. Javtokas atkreipė dėmesį, kad sveikatos informacijos supratimas priklauso nuo gyventojų sveikatos raštingumo, perduodamos sveikatos informacijos kokybės, naudojamų informacijos priemonių. Remiantis Šilutės VSB daryta apklausa, teikiama informacija apie sveiką gyvenseną turėjo įtakos šilutiškiams – jie padidino savo fizinį aktyvumą, nemažai metė rūkyti, pakeitė mitybą ir kitaip rūpinosi savo sveikata. Vis dėlto lektorius priminė Vydūno žodžius, kad reikia išmokti sveikam išlikti, ir pastebėjo, kad Vydūno kraštiečiai gali tapti dar raštingesni sveikatos supratimo srityje.
Informacijos apie sveiką gyvenseną netrūksta, tačiau žmonės, nors ir keista, elgiasi kitaip – griauna savo sveikatą. Savo sveikatos netausoja net medikai, kurie žinių apie sveikatą turi daugiausiai. Pasak lektorės R. Babravičienės, sveikas žmogus – tai ne vien sveikas jo kūnas, bet ir jo psichika, dvasinė būsena. Tik tada žmogus yra laimingas. Daug žmonių turi žalingų įpročių, tačiau atsisakius kad ir menkų šių įpročių galima pakeisti savo gyvenimą. Svarbiausia neatidėlioti savo sprendimo keistis, jau šiandien imti ir veikti. Lektorė R. Babravičienė pateikė 50 sėkmingam žmogui labiausiai būdingų įpročių. Sėkmingi žmonės stebi ir randa galimybes ten, kur aplinkiniai jų nemato, randa pamoką ten, kur kiti temato problemą, sąmoningai ir metodiškai sukuria savo pačių sėkmę, kol kiti tikisi, kad sėkmė pati juos suras, retai skundžiasi, neatidėlioja ir neleidžia gyvenimo laukdami tinkamos akimirkos, nuolatos mokosi, netiki likimu, sėkme, dalia, atsitiktinumais, aiškiai žino, ko nori, ką daro ir kodėl.
Apie įgūdžius kalbėjo ir lektorius Remigijus Zumeras, akcentavęs, kad fizinis aktyvumas yra vienas iš daugelio veiksnių, tiesiogiai teigiamai veikiantis vaikų bei paauglių sveikatą. Fizinis aktyvumas yra būtina sudėtinė sveiko gyvenimo dalis. Kokią gyvenseną pasirinks vaikas, paauglys, pirmiausia, lemia šeima, vėliau – mokykla. Pastebėta, kad 9-15 metų vaikų fizinis aktyvumas mažėja kasmet apie 7 proc. Tikėtis pokyčių apie 19-20 žmogaus metus, kai yra susiformavę įgūdžiai, vilčių vis mažiau.
Pasak lektoriaus R. Zumero, atplėšti vaikus nuo kompiuterio, televizoriaus, interneto kaskart vis sunkiau. Neatsitiktinai padaugėjo regėjimo, laikysenos susirgimų, antsvorio ir nutukimo. Tačiau vaikai, paaugliai apie savo sveikatą yra geros nuomonės. Dabartiniai tyrimai rodo, kad vaikai sunaudoja iki 600 kcal mažiau negu jų bendraamžiai prieš 50 metų.

Laima PUTRIUVIENĖ