Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val.

Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ dalis. Projekto tikslas – VU bibliotekoje saugomo regionų kultūros paveldo vertybių, turinčių išskirtinę svarbą Lietuvos ir jos kultūros istorijai, pristatymas.

Ankstyviausias parodoje eksponuojamas rankraštis, kuriame minimos dabartiniame Šilutės rajone esančios vietovės, tai – jėzuito Stanislovo Pranciškaus Jurevičiaus Kražių kolegijoje skaityto aritmetikos ir geometrijos kurso vadovėlis, iliustruotas spalvotais piešiniais. Bus galima pamatyti dokumentus, susijusius su grafų Pliaterių gimine. Tai Stemplių dvaro savininko Kazimiero Pliaterio pakvitavimas, Švėkšnos dvarininkų sutuoktinių Adomo Alfredo Gustavo ir Genovaitės Pliaterių autografai Plungės dvaro svečių knygoje, taip pat Šiūparių piliakalnio ir jo apylinkių topografinis planas, sudarytas remiantis A.A.G. Pliaterio atliktais archeologiniais tyrinėjimais. Paminėtina ir Šilutės dvarininko Hugo Šojaus brolio notaro Gustavo Arnoldo Karlo Šojaus registracijos knyga. Dalis parodos ekspozicijos dedikuota Mažosios Lietuvos kultūros veikėjams. Bus eksponuojamas Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjo ir leidėjo Viliaus Kalvaičio dienoraštis, spaudos darbuotojo Jurgio Mikšo atminimų albumėlis, Martyno Jankaus atvirlaiškis ir pastarajam adresuoti Vydūno atvirlaiškiai. Keletas rankraščių skirta iškiliam bibliofilui ir kraštotyrininkui Petrui Jakštui. Šalia Vytauto Didžiojo universiteto Kaune studijų knygelės, parodos lankytojai galės išvysti P. Jakšto kraštotyrinių darbų apie Šilutės miestą, jo istoriją ir dvarininką H. Šojų rankraščius.

Parodoje bus rodomas rankraštis, įtraukas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tai – XIX a. pradžios Simono Daukanto verstų pasakėčių autografas. Programos „Pasaulio atmintis“ tikslas – paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose ir bibliotekose saugomas unikalių dokumentų kolekcijas.

Taip pat bus eksponuojami spaudiniai iš pirmųjų Vilniaus universiteto bibliotekos mecenatų (Jurgio Albinijaus, Žygimanto Augusto, Valerijono Protasevičiaus) kolekcijų. Knygos meno atžvilgiu įdomūs spaudiniai – vienintelė žinoma Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma ypatingai puošniu įrišimu išsiskirianti XVI–XVII a. Vilniuje dirbusio knygų leidėjo Jokūbo Morkūno knyga ir 2018 m. palangiškio dailininko, poeto Vytauto Kuso sukurta knyga, oficialiai pripažinta pačia mažiausia lietuviška knyga pasaulyje ir įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Atvykusieji į parodą turės galimybę pamatyti Motiejaus Valančiaus, Maironio, Vinco Kudirkos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių lietuvių kultūros, meno ir visuomenės veikėjų rankraščius.

Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, kurioje saugoma daugiau nei penkių milijonų dokumentų kolekcija. Bibliotekos sukauptas turtingas kultūros paveldas yra neatsiejami nuo Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos raidos.

Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10) rugsėjo 21 d. nuo 13 iki 16 val.

Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val.

Renginys nemokamas

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite