Kviečia fotografuoti rudenišką saugomų teritorijų kraštovaizdį

Tarptautinės kraštovaizdžio dienos proga kviečiame visą šią savaitę (spalio 21-27 d.) fotografuoti saugomų teritorijų rudeniškus kraštovaizdžius bei nuotraukas talpinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Facebook paskyroje. Išrinkę 3 gražiausias nuotraukas, jų autorius apdovanosime knygomis „Saugomas kraštovaizdis – šalies pasididžiavimas“.

Kas yra kraštovaizdis

Galbūt daug kam kyla klausimas, kas yra tas kraštovaizdis?

Paprastai tariant, tai bendras vietovės vaizdas, kurį formuoja gamtiniai ir žmogaus veiklos veiksniai. Tai tarsi mozaika, sudaryta iš įvairių elementų: reljefo, vandens telkinių, augmenijos, dirvožemio, žmonių sukurtų objektų (pastatų, kelių, laukų) ir jų tarpusavio sąveikos.

Įvardijant moksliškiau, tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio, oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, augalijos, gyvūnų organizmų) ir/ar antrapogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.

Kraštovaizdžio įvairovė

Lietuva, nors ir nedidelė šalis, pasižymi nepaprastai įvairiu kraštovaizdžiu. Didžiąją dalį Lietuvos teritorijos užima lygumos. Jos susidarė paskutinio ledynmečio metu, tirpstant ledynams. Šiose lygumose plyti dirbami laukai, miškai, pievos. Nors kalnų Lietuvoje nėra, tačiau turim daugybę kalvų ir piliakalnių.

Lietuva – tai daugybės ežerų kraštas, ypač šalies rytinėje pusėje. Upės taip pat yra svarbus Lietuvos kraštovaizdžio elementas. Ilgiausia Lietuvos upė – Nemunas. Upės formuoja slėnius, o jų deltos yra svarbios paukščių migracijos vietos.

Miškai užima didelę dalį Lietuvos teritorijos. Jie yra mūsų šalies plaučiai, svarbi buveinė daugeliui gyvūnų ir augalų rūšių. Lietuvoje vyrauja mišrieji miškai, kuriuose auga pušys, eglės, beržai, drebulės ir kiti medžiai.

Lietuvoje yra nemažai aukštapelkių ir žemapelkių. Pelkės svarbios, nes reguliuoja vandens režimą, saugo biologinę įvairovę.

Daugelį žavi Lietuvos pajūris… Tai siaura smėlio juosta, skalaujama Baltijos jūros bangų. Čia galima rasti unikalių skardžių ir didingų kopų. Kiekvienas Lietuvos kampelis pasižymi savitu grožiu ir unikalumu. Tad drąsiai galime įvardinti, kad Lietuvos kraštovaizdis yra mozaikiškas.

Kaip saugomas kraštovaizdis? Gražiausiose, vertingiausiose vietose steigiamos saugomos teritorijos (nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, draustiniai, rezervatai…). Taip pat įgyvendinamos priemonės, skirtos mažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį kraštovaizdžiui, kuriami kraštovaizdžio planai, kuriuose numatomos teritorijos naudojimo priemonės, siekiant išsaugoti vertingas kraštovaizdžio savybes ir t.t.

Dalinkitės nuotraukomis

Tad per likusias šios savaitės dienas kviečiame fiksuoti jums gražiausius rudeniškus kraštovaizdžius saugomose teritorijose, o nuotraukomis dalintis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos FB paskyroje. Kaip minėjome, trijų gražiausių nuotraukų autoriai bus apdovanoti knygomis „Saugomas kraštovaizdis – šalies pasididžiavimas“.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.     

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite