Kristijono Donelaičio žodžių kraitelė

Vasario 15 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filiale vyko skaitymo skatinimo valandėlė „Kristijono Donelaičio pasakėčios“, skirta kunigo, poeto K. Donelaičio 310-osioms gimimo metinėms paminėti. Lietuvių literatūros klasikas gimė 1714 m. sausio 1 d. daugiavaikėje šeimoje Lazdynėliuose, netoli Gumbinės.

Literatūrinį darbą poetas pradėjo apie 1740-1743 m.. Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu: „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Ąžuols gyrpelnys“.

Beveik visi yra skaitę svarbiausią poeto kūrinį –„Metus“. Jis padalintas į keturis skyrius: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudens gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“. Bibliotekininkei paskaičius ištrauką iš „Metų“, kurioje vaizdingai aprašomi gamtos vaizdai,  Juknaičių vaikų dienos centro mokiniai turėjo atpažinti, kokį metų laiką poetas apibūdina.

Skaitant K. Donelaičio kūrybą daugelis susiduria su nežinomais žodžiais, ne visi jie šiais laikais mums suprantami ir aiškūs, nes nebevartojami. Vaikai dalyvavo protų mūšyje „Kristijono Donelaičio žodžių kraitelė“, kurio metu turėjo atsakyti, ką reiškia tie neįprasti ir mums kartais juokingi žodžiai. Mokiniai sužinojo, kad žodis dyvinas reiškia nuostabus, nepaprastas, dužas – storas,  mackas – mažas, klapas – vaikinas, berniokas, kukorius – virėjas, mačyti – padėti, rykauti  – džiūgauti.

Mokiniai pasidžiaugė Juknaičių bibliotekoje eksponuojama vietinės gyventojos Zojos Jurkuvienės rankdarbių paroda „Siūlų akelės, pynių pynelės“. Ši kūrėja megzdama riešines naudoja baltiškus raštus, tautinius motyvus ir nevengia naujovių.

Rasa Vaičiulienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Susirgimų gripu vis daugėja

gripas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje sergamumas gripu išaugo trigubai. Daugiausiai serga vaikai. Sergamumas COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) taip pat padidėjo.  Tad šiuo metu labai svarbu prisiminti ir laikytis prevencinių priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei skiepytis nuo gripo ir COVID-19. Ypač svarbu pajutus simptomus nesilankyti žmonių susibūrimuose, neiti į darbą, ugdymo įstaigas, kad neplatintume virusų ir neužkrėstume kitų. Lietuvoje gruodžio 1-7 d. bendras sergamumo gripu,

Šilutėje išdaužė prekybos centro durų stiklus

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gruodžio 6 d. ankstų rytą Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, nenustatytas asmuo sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (2,03 prom.) vyrui, gim. 1990 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gruodžio 6 d. prieš vidurnaktį Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, neblaivus (2,35 prom.) vaikinas, gim. 2000 m., ir dar vienas nenustatytas asmuo išdaužė prekybos centro pagrindinių įėjimo durų stiklus, o patekę į vidų išdaužė vidinių durų stiklus. Tokiais veiksmais asmenys pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Penki keliai po pensijų reformos. Kurį pasirinkti?

pensijos

Nuo 2026 m. II pensijų pakopos reforma dalyviams atvers kelias naujas galimybes, kurios leis apsispręsti, kaip elgtis su sukauptomis lėšomis. Nors pensijų reforma suteikia lankstumo, skubėti priimti sprendimo nereikėtų, mat jis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Apie tai, kokie sprendimo keliai atsivers ir ką būtina įvertinti prieš pasirenkant, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Prieš priimant sprendimą stabdyti kaupimą ar atsiimti pensijų fonde sukauptas lėšas, pirmiausiai reikėtų neskubėti ir gerai įsivertinti visas turimas galimybes. „Reformos „langas“, bus atviras iki pat

Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

techninės apžiūros

Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų  automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, o didžiąją dalį avarijų lemia pačių vairuotojų elgesys, orų sąlygos, o ne transporto priemonių amžius ar techninės charakteristikos“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas. Nors

Taip pat skaitykite