Kraujas iš nosies. Neignoruokite – šis signalas gali išgelbėti gyvybę

Daugeliui kraujas iš nosies – tik nepatogus, bet laikinas reiškinys. Dažnai pasitaikantis žiemą, kai oras sausas, arba po stipresnio nosies pūtimo per peršalimo ligas. Tačiau kartais už šio iš pažiūros nekalto simptomo gali slypėti kur kas sudėtingesni procesai organizme, o tam tikrais atvejais – ir gyvybei pavojinga būklė.

vaistininkėPasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės, nosies kraujavimo priežastys yra labai įvairios. Dažniausiai jos susijusios su mechaniniu dirginimu – nosies krapštymu, gleivinės pažeidimais ar sausu patalpų oru, ypač šildymo sezono metu. Visgi tai ne vienintelės priežastys.

„Dažnas ar sunkiai sustabdomas kraujavimas gali būti susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu, kraujo krešėjimo sutrikimu, kraujagyslių trapumu, ilgalaike  infekcija ar net kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Kartais jį išprovokuoja vaistai, skirti trombų prevencijai – būtent tokiais atvejais kraujavimas gali užsitęsti arba prasidėti netikėtai, be akivaizdaus dirgiklio“, – aiškina ji.

E. Šeibokaitė pasakoja, kad vaistinėje neretai sulaukia susirūpinusių pacientų, kurie klausia, kodėl dažnai kraujuoja nosis, ar tai susiję su kraujospūdžiu, gal trūksta vitaminų. Kartais žmonės būna labai išsigandę, o kartais – priešingai – ignoruoja simptomus tol, kol padėtis tampa pavojinga.

Kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą?

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad kraujuojant iš nosies galvą reikia atlošti, iš tiesų to daryti nereikėtų. Tokiu atveju kraujas gali nutekėti į gerklę, sukelti pykinimą ar net paspringimą. Teisingas pirmosios pagalbos veiksmas – ramiai atsisėsti, šiek tiek palenkti galvą į priekį ir švelniai, bet tvirtai suglausti nosies šnerves. Jas reikėtų laikyti užspaustas maždaug 10 minučių.

„Norint pagreitinti kraujavimo stabdymą, galima uždėti šaltą kompresą ant nosies ar sprando – tai padeda susiaurinti kraujagysles ir mažina kraujotaką pažeistoje vietoje. Svarbu išlikti ramiam, nekalbėti, nejudinti nosies, nes tai gali išprovokuoti pakartotinį kraujavimą. Jei po epizodo kraujavimas nesikartoja ir žmogus jaučiasi gerai, dažniausiai nerimauti nereikia“, – pataria E. Šeibokaitė.

Kraujavimas, galintis kainuoti gyvybę

Jeigu kraujavimas iš nosies trunka ilgiau nei 20 minučių, jis gausus, sunkiai sustabdomas ar pasireiškia kartu su kitais simptomais – silpnumu, galvos svaigimu, kraujavimu iš kitų vietų – būtina kreiptis į gydytoją. Vaistininkė prisimena situaciją, kuri galėjo baigtis tragiškai.

„Vieną dieną į vaistinę užėjo moteris – paprašė tik servetėlių. Pamačiau, kad jos nosis kraujuoja, ir paklausiau, kiek laiko tai trunka. Ji atsakė – beveik valandą. Man užteko akimirkos, kad suprasčiau: tai – ne šiaip paprastas kraujavimas“, – pasakoja E. Šeibokaitė.

Pradėjus klausinėti, ar moteris vartoja kokius nors vaistus, ši negalėjo prisiminti. Galiausiai paaiškėjo, kad moteris vartoja vaistus nuo hipertenzijos ir kraujo krešėjimą mažinančius preparatus.

„Nors ji atkakliai atsisakinėjo kviesti greitąją, sakydama, kad situacija nėra pavojinga, žinojau – turiu veikti. Ir iškviečiau. Atvykusi greitoji rado stipriai padidėjusį kraujospūdį, kraujo netekimą, moteris pradėjo silpti. Ją išvežė į ligoninę“, – prisimena vaistininkė.

Po kelių dienų ta pati moteris grįžo į vaistinę. Ji padėkojo už išgelbėtą gyvybę ir atsiprašė, kad iš pradžių priešinosi pagalbai.

„Tokiomis akimirkomis supranti, kad mūsų darbas – tai kur kas daugiau nei vaistų išdavimas. Tai – žmogaus stebėjimas, klausymasis, reakcija“, – įsitikinusi E. Šeibokaitė.

Nosies gleivinės priežiūra

Nosies gleivinė ypač jautriai reaguoja į aplinkos sąlygas. Šaltuoju metų laiku, kai lauke – minusinė temperatūra, o patalpose – sausas šildomas oras, gleivinė išsausėja, praranda elastingumą, tampa trapi. Tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, dėl kurių gleivinė ima kraujuoti net ir nuo menkiausio dirginimo.

„Dažnas peršalimas, slogos, čiaudulys, stiprus nosies pūtimas dar labiau pažeidžia paviršinius kapiliarus. Siekiant apsaugoti nosies gleivinę, rekomenduojama naudoti jūros vandens purškalus, nosies gelius ar aliejinius lašus su dekspantenoliu ar vitaminu A. Šios priemonės padeda atkurti apsauginį sluoksnį, drėkina ir ramina gleivinę. Taip pat svarbu pasirūpinti organizmo vidumi – ypač šaltuoju metų laiku naudingas vitaminų C, K, rutino vartojimas, nes jie stiprina kraujagysles ir palaiko normalų kraujo krešėjimą“, – pataria „Gintarinė vaistinės“ vaistininkė.

Pasak jos, yra atvejų, kai reikalinga nebe profilaktika ar drėkinimas, o intervencija. Vienas tokių – nosies kraujagyslių „uždeginimas“, arba kraujuojančių kapiliarų kauterizacija.

„Uždeginimas gali būti atliekamas cheminiu būdu, naudojant sidabro nitratą, arba terminiu – elektrokoaguliacijos pagalba. Procedūrą atlieka otorinolaringologas (LOR gydytojas), dažniausiai ambulatoriškai ir su vietine nejautra. Ji rekomenduojama tuomet, kai kraujavimas kartojasi dažnai, o kraujavimo vieta aiškiai matoma. Tai greitas, efektyvus būdas, taikomas tik tuomet, kai kitos priemonės nepadeda arba kai kraujavimas pradeda trikdyti gyvenimo kokybę. Dėl procedūros pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – pažymi E. Šeibokaitė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite