Lietuva į NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija) įstojo 2004 m. kovo 29 d. Tai – gynybinė sąjunga, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.  

Lietuva – NATO pilnametė

Lietuva jau 18 metų yra stipriausio gynybinio Aljanso pasaulyje dalis. Šiuo metu Lietuvos narystės NATO metinės yra ypatingos. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sąjungininkai rytinėje Aljanso dalyje yra dislokavę tūkstančius papildomų karių, taip rodant tvirtą NATO įsipareigojimą kolektyvinei gynybai užtikrinti.

Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui.

Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės – narės.

• NATO yra suverenių valstybių sąjunga, kuri pati nedaro įtakos šių valstybių suverenumui. NATO neturi nei parlamento, nei teisės ar prievartos institucijų.

Organizaciją 1949 m. įkūrė 12 šalių: Belgija, Danija, Islandija, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija. Vėliau prisijungė kitos 18 šalių: Graikija, Turkija, Vokietija, Ispanija, Čekija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Albanija, Kroatija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija. 

Lietuvos narystė Aljanse remiasi Šiaurės Atlanto sutartimi, kurią Lietuva pasirašė ir ratifikavo 2004 m. kovo 10 d.

Šiaurės Atlanto sutarties pagrindas – 5 straipsnis, įtvirtinantis kolektyvinės gynybos principą, kad šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą (ir kiekviena atskirai, ir visos kartu).

Šis principas užtikrina, kad nei vienai šaliai neteks pasikliauti vien tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais, jei iškils pavojus saugumui. Tačiau nei viena valstybė neatsisako pareigos įgyvendinti nacionalinius įsipareigojimus savo piliečiams ir neišsižada atsakomybės už savo pačios gynybą.

Istorija

1989 m. Europoje prasidėjo fundamentalūs politiniai pasikeitimai, kurių dėka baigėsi karinis ir ideologinis Europos padalijimas ir iširo Varšuvos paktas. Sovietų Sąjungos žlugimas 1991 m. pratęsė šį procesą.

Nuo 1990 m. birželio mėn. vykusio Londone aukščiausio lygio Aljanso susitikimo prasidėjo esminė NATO transformacija. Jos tikslas sukurti atskiras, bet ne atskirtas karines pajėgas.

NATO dispozicijai priklausančias pajėgas galima suskirstyti į 3 kategorijas: neatidėliotinos ir greito reagavimo pajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos ir neišskleistos (rezervinės) pajėgos.

NATO struktūroms išlaikyti yra sukurtas bendras civilinis ir karinis fondas. Jį sudaro valstybės, besiremiančios išlaidų pasidalijimo principu. NATO finansiniai ištekliai skiriami į du atskirus t. y. karinį ir civilinį biudžetus.

Remiantis Šiaurės Atlanto sutartimi, Šiaurės Atlanto Taryba yra aukščiausias sprendimų priėmimo organas. Taryboje sprendžiama vieningu sutarimu, todėl valstybių narių bendravimas ir konsultavimasis kasdien NATO būstinėje Briuselyje ir tarp valstybių narių sostinių yra įprastas ir reguliarus.

Lietuva su NATO bendradarbiauja nuo 1991 m.

2002 m. Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės NATO.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare.

1994 m. sausio 4 d. Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas nusiuntė NATO Generaliniam sekretoriui M. Verneriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare.

1996 m. gruodžio mėn. priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.

1997 m. liepos mėn. Madride NATO šalių vadovų susitikime pažymėta, kad Baltijos šalys padarė pažangą, siekdamos saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione.

1997 m. rugpjūčio mėn. Vyriausybės nutarimu įsteigta Lietuvos misija prie NATO.

1999 m. balandžio mėn. NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga, siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO.

2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės.

2004 m. kovo 1 d. NATO Generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pranešė Lietuvai ir dar šešioms pakviestosioms į Aljansą šalims, kad prisijungimo prie Aljanso protokolams pritarė visos devyniolika dabartinių NATO šalių narių, ir pakvietė Lietuvą pradėti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikaciją.

2004 m. kovo 11 d. Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą pasirašė Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas.

2004 m. kovo 12 d. LR Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare. Vašingtone Ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas perdavė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus saugoti JAV Vyriausybei.

2004 m. balandžio 2 d. Briuselyje įvyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija naujų NATO narių priėmimo proga.

2004 m. birželio 28-29 d. NATO viršūnių susitikimas Stambule, kuriame Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip pilnateisė NATO narė, sprendžiant Aljanso veiksmų Afganistane, pagalbos apmokant Irako pajėgas ir kitus svarbius klausimus.

Parengta pagal „Vikipedijos“ ir urm.lt inf.