Komunalinių atliekų tvarkymas pabrango, tačiau atsiranda būdų mokėti mažiau

Kovo pabaigoje vykusiame Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje opozicija suskubo pareikšti kritiką dėl sprendimo branginti buitinių atliekų tvarkymą.

Kad komunalinių atliekų tvarkymo įkainiai didės ir toliau, kalbėjo Šilutėje apsilankęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus tikina, kad atsirado galimybė už atliekų tvarkymą mokėti mažiau.
Opozicija nepraleido šanso
Pagal naująją tvarką, kurią Taryba patvirtino pernai, gruodžio 19 d., nuo 2014 m. pradžios už buitinių atliekų tvarkymą gyventojams reikia mokėti 62 proc. brangiau (po 26 ct už 1 kv. m turimo gyvenamojo ploto, – aut. pastaba). Iki tol mokestis už buitinių atliekų tvarkymą buvo 16 ct už kv. m.
Kovo 27 d. įvykusiame Tarybos posėdyje A. Jakas perskaitė opozicijos narių pareiškimą, kad Šilutės r. savivaldybės vadovai Šarūnas Laužikas ir Virgilijus Pozingis ir visa valdančioji dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos opozicijos siūlymus atidėti buitinių atliekų rinkliavos mokesčio didinimą, privertė Šilutės rajono žmones šiais metais mokėti brangiau už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Opozicija mano, kad už tai valdžia turėtų atsistatydinti.
Savotišką atsakymą į opozicijos priekaištus pateikė Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus. Jis pranešė, kad Savivaldybė rengiasi dalyvauti Aplinkos ministerijos projekte dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Projektu siekiama padėti savivaldybėms įgyvendinti Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką ir įvertinti gyventojų pasirengimą rūšiuoti pakuočių atliekas. Šiam projektui įgyvendinti Aplinkos ministerija skiria 1,2 mln. Lt iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos.
Rūšiuojantiems – pigiau
Anot R. Rimkaus, įgyvendinant šį projektą, Šilutėje bus įrengtos specialios aikštelės, kuriose stovės atliekų rūšiavimui skirti konteineriai. Už surūšiuotų ir į atitinkamus konteinerius išmestų antrinių žaliavų išvežimą gyventojams mokėti nereikės. Kitas atliekas jie mes į atskirą konteinerį ir už jų tvarkymą mokės ne pagal gyvenamąjį plotą, o pagal faktinį atliekų, kurios išvežant bus pasvertos, kiekį. Kad savo buitinių atliekų nemestų projekte nedalyvaujantys gyventojai, aikštelės su konteineriais bus aptvertos ir rakinamos. Raktus išduos kiekvieno projekte dalyvaujančio buto gyventojams. Projekte dalyvaujančių butų gyventojams bus išduotos ir specialios dėžutės, palengvinančios atliekų rūšiavimą. Apie pageidavimą dalyvauti šiame projekte savivaldybės Aplinkos ministeriją turėjo informuoti iki kovo 31 d.
Remigijus Rimkus sakė, kad Šilutėje šiame projekte dalyvaus Cintjoniškių g. 7, 7c, H. Šojaus g. 2a, 10, 12, Gluosnių g. 3, 5, 5a, 7, 9, 9a, 11, 13 bei Traksėdžių kaimo Šilojų skersgatvio 1, 2, 4 namų gyventojai – iš viso 597 butai. Jau įvyko susirinkimai, kuriuose gyventojai pareiškė norą dalyvauti projekte, reikalingi dokumentai pateikti Aplinkos ministerijai.
Anot R. Rimkaus, projektas turėtų būti įgyvendintas ir realiai pradėti veikti nuo kitų metų pradžios. Tai ne tik padės sumažinti mokesčių naštą gyventojams, bet ir saugoti gamtą. Jeigu projektas pasiteisins, tikimasi, kad jame dalyvaus visa Šilutė, nors rengiant susirinkimus, gyventojai išsakė visokių nuomonių.
Antai vieni gyventojai iš karto susidomėjo nauju projektu ir pareiškė norą jame dalyvauti, kiti patys nieko nenorėjo daryti, tik kaltino rajono valdžią dėl mokesčio už komunalines atliekas didinimo. Todėl projekte dalyvaus tik dalis Cintjoniškių, Gluosnių ir H. Šojaus gatvių ribojamų kvartalų gyventojų. Nepanorusieji dalyvauti projekte ir rūšiuodami šiukšles mokėti tik už faktinį jų kiekį ir toliau įprasta tvarka mokės nuo šių metų padidėjusį mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite