Komunalinių atliekų tvarkymas pabrango, tačiau atsiranda būdų mokėti mažiau

Kovo pabaigoje vykusiame Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje opozicija suskubo pareikšti kritiką dėl sprendimo branginti buitinių atliekų tvarkymą.

Kad komunalinių atliekų tvarkymo įkainiai didės ir toliau, kalbėjo Šilutėje apsilankęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus tikina, kad atsirado galimybė už atliekų tvarkymą mokėti mažiau.
Opozicija nepraleido šanso
Pagal naująją tvarką, kurią Taryba patvirtino pernai, gruodžio 19 d., nuo 2014 m. pradžios už buitinių atliekų tvarkymą gyventojams reikia mokėti 62 proc. brangiau (po 26 ct už 1 kv. m turimo gyvenamojo ploto, – aut. pastaba). Iki tol mokestis už buitinių atliekų tvarkymą buvo 16 ct už kv. m.
Kovo 27 d. įvykusiame Tarybos posėdyje A. Jakas perskaitė opozicijos narių pareiškimą, kad Šilutės r. savivaldybės vadovai Šarūnas Laužikas ir Virgilijus Pozingis ir visa valdančioji dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos opozicijos siūlymus atidėti buitinių atliekų rinkliavos mokesčio didinimą, privertė Šilutės rajono žmones šiais metais mokėti brangiau už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Opozicija mano, kad už tai valdžia turėtų atsistatydinti.
Savotišką atsakymą į opozicijos priekaištus pateikė Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus. Jis pranešė, kad Savivaldybė rengiasi dalyvauti Aplinkos ministerijos projekte dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Projektu siekiama padėti savivaldybėms įgyvendinti Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką ir įvertinti gyventojų pasirengimą rūšiuoti pakuočių atliekas. Šiam projektui įgyvendinti Aplinkos ministerija skiria 1,2 mln. Lt iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos.
Rūšiuojantiems – pigiau
Anot R. Rimkaus, įgyvendinant šį projektą, Šilutėje bus įrengtos specialios aikštelės, kuriose stovės atliekų rūšiavimui skirti konteineriai. Už surūšiuotų ir į atitinkamus konteinerius išmestų antrinių žaliavų išvežimą gyventojams mokėti nereikės. Kitas atliekas jie mes į atskirą konteinerį ir už jų tvarkymą mokės ne pagal gyvenamąjį plotą, o pagal faktinį atliekų, kurios išvežant bus pasvertos, kiekį. Kad savo buitinių atliekų nemestų projekte nedalyvaujantys gyventojai, aikštelės su konteineriais bus aptvertos ir rakinamos. Raktus išduos kiekvieno projekte dalyvaujančio buto gyventojams. Projekte dalyvaujančių butų gyventojams bus išduotos ir specialios dėžutės, palengvinančios atliekų rūšiavimą. Apie pageidavimą dalyvauti šiame projekte savivaldybės Aplinkos ministeriją turėjo informuoti iki kovo 31 d.
Remigijus Rimkus sakė, kad Šilutėje šiame projekte dalyvaus Cintjoniškių g. 7, 7c, H. Šojaus g. 2a, 10, 12, Gluosnių g. 3, 5, 5a, 7, 9, 9a, 11, 13 bei Traksėdžių kaimo Šilojų skersgatvio 1, 2, 4 namų gyventojai – iš viso 597 butai. Jau įvyko susirinkimai, kuriuose gyventojai pareiškė norą dalyvauti projekte, reikalingi dokumentai pateikti Aplinkos ministerijai.
Anot R. Rimkaus, projektas turėtų būti įgyvendintas ir realiai pradėti veikti nuo kitų metų pradžios. Tai ne tik padės sumažinti mokesčių naštą gyventojams, bet ir saugoti gamtą. Jeigu projektas pasiteisins, tikimasi, kad jame dalyvaus visa Šilutė, nors rengiant susirinkimus, gyventojai išsakė visokių nuomonių.
Antai vieni gyventojai iš karto susidomėjo nauju projektu ir pareiškė norą jame dalyvauti, kiti patys nieko nenorėjo daryti, tik kaltino rajono valdžią dėl mokesčio už komunalines atliekas didinimo. Todėl projekte dalyvaus tik dalis Cintjoniškių, Gluosnių ir H. Šojaus gatvių ribojamų kvartalų gyventojų. Nepanorusieji dalyvauti projekte ir rūšiuodami šiukšles mokėti tik už faktinį jų kiekį ir toliau įprasta tvarka mokės nuo šių metų padidėjusį mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite