Kolekcinė moneta Lietuvos narystei NATO ir ES pažymėti

Kovo 28 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia kolekcinę sidabro monetą, skirtą Lietuvos narystei NATO ir ES pažymėti. Išankstinis šios monetos pardavimas prasidėjo kovo 21 d. Lietuvos banko el. parduotuvėje. Sidabrinės monetos nominalas yra 20 eurų.

Nuo kovo 28-osios monetą bus galima įsigyti ne tik el. parduotuvėje, bet ir Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Šios ypatingos monetos aversas ir reversas nukaldinti iš dviejų sujungtų plokštumų. Averso ir reverso centre – trispalvė, simbolizuojanti Lietuvos valstybės savarankiškumą, suteikusį pagrindą tapti visateise ir NATO, ir ES nare.

Su NATO ir ES simboliais

Aplink vėliavą averse – Lietuvos valstybės herbo simbolis Vytis, užrašas „LIETUVA“, nominalas „20 €“, „2024“ metai. Monetos fone – fragmentuoti NATO ir ES simboliai, pavaizduoti skirtingais matinimo lygiais.

Aplink vėliavą reverse – NATO ir ES simboliai, greta – Lietuvos įstojimo į NATO ir ES datos: 2004 m. kovo 29 d. ir 2004 m. gegužės 1 d. Monetos fone – mikrotekstu užrašytas 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis bei ES himno – Liudviko van Beethoveno Devintosios simfonijos „Odė džiaugsmui“ muzikinės natos.

Prieš dvidešimt metų Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą tapo istoriniu ir lemiamu žingsniu šaliai siekiant užsitikrinti saugumą ir integruotis į Europos bendruomenę. Įvykdžiusi visas reikiamas sąlygas ir atitikdama aljanso narystės kriterijus 2004 m. kovo 29 d. Lietuva oficialiai tapo NATO nare. Ši priėmimo į NATO diena atnešė šaliai ne tik karinį saugumą, bet ir užsienio investuotojų, kurie šį žingsnį įvertino kaip stabilumo ir saugumo garantą, pasitikėjimą.

Dvidešimtmetis, prabėgęs nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., liudija Lietuvos ryžtą tapti integralia Europos šeimos dalimi. Narystė Europos Sąjungoje atvėrė naujų galimybių ekonominiam augimui, švietimo plėtrai ir socialinei gerovei – lietuviai gali laisvai judėti, mokytis ir dirbti visoje Europos Sąjungoje. Be to, narystė Europos Sąjungoje leidžia Lietuvai būti dalimi bendro sprendimų priėmimo proceso, kuris formuoja ES politiką ir strategiją.

Šios kolekcinės monetos dailininkas – Antanas Pocevičius.

Lietuvos narystei NATO ir ES pažymėti skirtos kolekcinės monetos tiražas – 2 000 vnt. Monetas nukaldino UAB „Lietuvos monetų kalykla“. Sidabro moneta yra 38,61 mm skersmens, 28,28 g masės (svorio), jos pardavimo kaina – 87,00 Eur su PVM.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite