Kokia turėtų būti į vaiko psichinę bei fizinę gerovę orientuota mokykla?

Mokykla, orientuota į vaiko fizinę ir psichologinę gerovę, turėtų būti tokia vieta, kur kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, palaikomas ir skatinamas augti tiek fiziškai, tiek emociškai.

Kokie yra pagrindiniai tokios mokyklos bruožai?

Saugi ir palaikanti aplinka

Nulinė tolerancija patyčioms. Mokykla turi aktyviai kovoti su patyčiomis, kurdama  atmosferą, kur kiekvienas vaikas jaučiasi priimtas ir vertinamas.

Atvira komunikacija. Mokytojai ir kiti darbuotojai turi būti pasiekiami, kad vaikai galėtų drąsiai kalbėti apie savo jausmus ir problemas.

Pagarba įvairovei. Mokykla turi skatinti toleranciją ir priimti visus vaikus, nepriklausomai nuo jų kilmės, tikėjimo, seksualinės orientacijos ar kitų individualių savybių.

Fizinė sveikata

Sveika mityba. Mokykla turėtų siūlyti sveikus ir maistingus patiekalus valgykloje, organizuoti edukacines programas apie sveiką mitybą.

Fizinė veikla. Reguliarios kūno kultūros pamokos, įvairūs sporto būreliai, galimybė žaisti pertraukų metu – visa tai skatina fizinį aktyvumą ir stiprina sveikatą.

Sveika aplinka. Švarios, gerai vėdinamos patalpos, saugios žaidimų aikštelės – tai svarbūs fizinės sveikatos komponentai.

Psichologinė sveikata

Emocinio intelekto ugdymas. Mokytojai turėtų mokyti vaikus atpažinti savo emocijas, jas valdyti ir bendrauti su kitais.

Streso mažinimo strategijos. Mokykla gali siūlyti įvairias atsipalaidavimo technikas, pvz., meditaciją, jogą ar meninę terapiją.

Psichologinė pagalba. Jei reikia, mokykloje turėtų būti galimybė pasikonsultuoti su psichologu.

Socialinių įgūdžių lavinimas. Mokykla turi skatinti bendradarbiavimą, pagarbą ir empatiją tarp mokinių.

Bendradarbiavimas su tėvais

Atviras bendravimas. Tėvai turėtų būti informuoti apie savo vaiko pažangą, tiek akademinę, tiek emocinę.

Bendri projektai. Mokykla gali organizuoti bendrus renginius, kuriuose dalyvautų tiek vaikai, tiek tėvai.

Kokie yra tokios mokyklos privalumai?

Geresni mokymosi rezultatai. Vaikai, kurie jaučiasi saugūs ir palaikomi, geriau mokosi ir pasiekia geresnių rezultatų.

Sveikesnė ateitis. Įpročiai, įgyti vaikystėje, dažniausiai išlieka visam gyvenimui.

Stipresni socialiniai ryšiai. Ugdomi sveiki santykiai su bendraamžiais ir mokytojais.

Apsauga nuo rizikos veiksnių. Stipri emocinė sveikata padeda vaikams apsisaugoti nuo patyčių, depresijos ir kitų psichologinių problemų.

Apibendrinant: mokykla, orientuota į vaiko fizinę ir psichologinę gerovę, yra ta vieta, kur kiekvienas vaikas gali augti, mokytis ir klestėti. Investuodami į vaiko sveikatą, mes investuojame į jo ateitį. Tinklapis, kuriame galite sužinoti daugiau informacijos.

Pr2025/008

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite