Kodėl sniegą svarbu nukasti iškart po pūgos?

pixabay.com nuotr.

Sniego pagailėjusi žiema žmonėms pagaliau suteikė progą į rankas imti kastuvus bei gerokai padirbėti. Iškritus sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių traumų. Gydytojas sako, kad sniego kasimas ir valymas yra naudingas sportas, tačiau pavojingas tiems, kurie stokoja fizinio aktyvumo bei kelia sniegą netausodami sveikatos.

Sniegą kaskite tik po apšilimo

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad dažniausi susižalojimai kasant sniegą – tai kaulų ir sąnarių traumos bei minkštųjų audinių pažeidimai.

„Per žiemos šventes žmonės mažiau judėjo, daugiau laiko leido namuose, o pastarosiomis dienomis prisnigus teko imtis darbo. Po snygio ar plikledžio dažnai sulaukiame daugiau įvairių susižeidimų. Dažniausiai pasitaiko sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimų bei plyšimų“, – kalba V. Katilienė.

Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad neatsargiai kasant sniegą patiriama nugaros traumų ir rankų raiščių bei raumenų patempimų. Draudikė įspėja, kad siekiant prireikus nusikasti sniegą nuo stogų, reikia imtis visų atsargumo priemonių. „Nuo sutapdinto, plokščio stogo galima sniegą nusikasti pačiam. Imantis visų saugumo priemonių, galima nusivalyti ir šlaitinį stogą. Tačiau, jei nežinote, kaip teisingai valyti sniegą nuo šlaitinio stogo, geriau šį darbą patikėkite profesionalams. Nuslydus nuo stogo, patempimu jau neatsipirksite“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.

Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytojo ortopedo traumatologo Vaidoto Stirbio, sniego kasimas savaime nėra žalingas sveikatai. „Ši veikla yra sportas, o prieš kiekvieną sporto treniruotę reikalingas geras apšilimas. Todėl kasant sniegą itin svarbu neskubėti, fizinį krūvį didinti palaipsniui. Pavargus dera pailsėti, daryti pertraukas ir nepervargti”, – sako V. Stirbys.

Jo teigimu, jei sniegas kasamas paskubomis, nesutelkiant dėmesio į procesą, šį darbą gali lydėti pačios įvairiausios traumos. „Kasant sniegą svarbu nepasitempti raiščių ir raumenų, o esant vėjuotam orui – neperšalti. Sudrėkus avalynei ar esant žemai oro temperatūrai atsiranda pavojus nušalti pėdas. Be to, svarbu žinoti, kad sniegas yra lengvesnis iškart po pūgos. Vėliau, atšilus orui, jis sunkėja, todėl į tai taip pat reikėtų atsižvelgti atkasant kiemą ar automobilius”, – kalba gydytojas ortopedas traumatologas.

Traumos vietą šildyti ar šaldyti?

Pasak V. Stirbio, žmonės neretai klausia, kaip elgtis įvykus traumai: ar reikia šaldyti, ar šildyti pažeistą vietą. „Sumušimo atveju, tarp kaulo ir kieto daikto papuola minkštieji audiniai, juose pratrūksta nedidelė kraujagyslė ir iš jos į audinius kraujuoja. Tuomet reikėtų šaldyti tą vietą. Kai žmogui šalta, jis būna susitraukęs, susigūžęs. Taip ir kraujagyslės šaltyje susitraukia, nustoja kraujuoti, toje vietoje mažėja tinimas, mažesnės būna poodinės kraujosrūvos, o skausmas aprimsta“, – pasakoja gydytojas.

Esant tinimui, pasak V. Stirbio, svarbu nepamiršti elastinio binto. „Jis apspaudžia sutinusią vietą, todėl ją mažiau skauda ir greičiau atslūgsta tinimas. Patinusią vietą patariama bandažuoti 1-2 ar net 3 savaites. O šildyti galima, pavyzdžiui, esant sąnario uždegimui. Šildant gerėja mikrocirkuliacija, greitėja medžiagų apykaita, rimsta uždegimas“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas.

Sumušus ranką, pasak V. Stirbio, kas bebūtų – plaštaka, riešas, alkūnė ar petys – kitą dieną sumuštoji vieta patinsta. „Tokiais atvejais svarbu laiku nuimti žiedus nuo pirštų, kol ranka nesutino ir jų neužspaudė. Vėliau juos nuimti būna sunku. Ne kartą yra tekę kirpti žiedą ir išlaisvinti pirštą“, – kalba gydytojas.

V. Stirbys atkreipia dėmesį, kad po traumos žemyn nuleista ranka labiau tinsta, todėl ją reikia įmobilizuoti – parišti po kaklu su skarele ar šaliku.

Jo teigimu, sveikatos sutrikdymai pasitaiko ir purtant sniegą nuo medžių. „Vešli eglių, pušų, tujų laja sulaiko daug sniego. Esant storam sniego sluoksniui, šakos gali lūžti, todėl purtant sniegą nuo medžių reikia saugotis krentančio ledo, šakų. Ypač svarbu saugoti akis. Gali būti ir taip kad, vos pajudinus, neatlaikiusi svorio šaka gali lūžti su visu sniegu. Svarbu šią riziką įvertinti ir laiku pasitraukti“, – pataria gydytojas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kelionė po brolių Grimų pasakų karalystę

Sparčiais žingsneliais į Vydūno viešąją biblioteką sausio 23 d. atstriksėjo Pagėgių lopšelio-darželio „Zuikučių“ grupės auklėtiniai su mokytoja Aurelija Preimoniene ir mokytojos padėjėjomis Daiva Aleškevičiūte bei Gabriele Stunguryte. Tądien čia vyko literatūrinė skaitymo skatinimo edukacija „Stebuklų šalies paslaptys: atrask brolių Grimų pasaulį!“, skirta vieno iš brolių Grimų, vokiečių pasakų rinkėjo ir tyrėjo, bibliotekininko, kalbininko Jakobo Grimo 240-osioms gimimo metinėms paminėti. Vaikučiai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie brolius Grimus, sužinojo, kad jie buvo garsūs vokiečių kalbininkai ir tautosakininkai, kurie labai mėgo rinkti bei

Kviečia drauge kurti agrosektoriaus proveržį parodoje „Ką pasėsi… 2025“

Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės ūkį. Didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys – puiki erdvė įmonėms ir organizacijoms pristatyti vystomą veiklą, inovacijas, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimo tinklą. Parodoje – ilgametės tradicijos ir atviras žvilgsnis į ateitį  Pasakodama apie VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro (VSPC) jau 29-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę parodą „Ką pasėsi… 2025“, direktorė Rita Petlickaitė

Draudikai praneša, kad daugėja išmaniųjų įrenginių nuostolių

Tobulėjant technologijoms ir augant išmaniųjų įrenginių skvarbai, ekspertai akcentuoja – didėja ir skaitmeninių įrenginių patiriama žala. Gyventojai naudoja vis brangesnius išmaniuosius įrenginius, kuriuos praradus ar netikėtai sugadinus vidutinė žala siekia apie 460 eurų, tai yra 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendra išmaniųjų įrenginių žalų suma 2024 m. perkopė 1,3 mln. eurų sumą. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus pastebi, kad dažniausiai išmanieji įrenginiai nukenčia nuo vandens, drėgmės, karštų paviršių ir ugnies. Kartais pakenkia

Vairavo neblaivus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje. Sausio 23 d. rytą namuose Kentrių k., Pagėgių sav., rastas vyro, gim. 1955 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 24 d. naktį K. Kalinausko g., Šilutėje, sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (2,46 prom.) vyras, gim. 1983 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sausio 22-os vėlų vakarą namuose Žemaičių Naumiestyje neblaivi (2,28 prom.) moteris, gim. 1999 m., grasino peiliu, blaiviam vyrui, gim. 1993 m.

Taip pat skaitykite