Kodėl sniegą svarbu nukasti iškart po pūgos?

pixabay.com nuotr.

Sniego pagailėjusi žiema žmonėms pagaliau suteikė progą į rankas imti kastuvus bei gerokai padirbėti. Iškritus sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių traumų. Gydytojas sako, kad sniego kasimas ir valymas yra naudingas sportas, tačiau pavojingas tiems, kurie stokoja fizinio aktyvumo bei kelia sniegą netausodami sveikatos.

Sniegą kaskite tik po apšilimo

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad dažniausi susižalojimai kasant sniegą – tai kaulų ir sąnarių traumos bei minkštųjų audinių pažeidimai.

„Per žiemos šventes žmonės mažiau judėjo, daugiau laiko leido namuose, o pastarosiomis dienomis prisnigus teko imtis darbo. Po snygio ar plikledžio dažnai sulaukiame daugiau įvairių susižeidimų. Dažniausiai pasitaiko sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimų bei plyšimų“, – kalba V. Katilienė.

Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad neatsargiai kasant sniegą patiriama nugaros traumų ir rankų raiščių bei raumenų patempimų. Draudikė įspėja, kad siekiant prireikus nusikasti sniegą nuo stogų, reikia imtis visų atsargumo priemonių. „Nuo sutapdinto, plokščio stogo galima sniegą nusikasti pačiam. Imantis visų saugumo priemonių, galima nusivalyti ir šlaitinį stogą. Tačiau, jei nežinote, kaip teisingai valyti sniegą nuo šlaitinio stogo, geriau šį darbą patikėkite profesionalams. Nuslydus nuo stogo, patempimu jau neatsipirksite“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.

Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytojo ortopedo traumatologo Vaidoto Stirbio, sniego kasimas savaime nėra žalingas sveikatai. „Ši veikla yra sportas, o prieš kiekvieną sporto treniruotę reikalingas geras apšilimas. Todėl kasant sniegą itin svarbu neskubėti, fizinį krūvį didinti palaipsniui. Pavargus dera pailsėti, daryti pertraukas ir nepervargti”, – sako V. Stirbys.

Jo teigimu, jei sniegas kasamas paskubomis, nesutelkiant dėmesio į procesą, šį darbą gali lydėti pačios įvairiausios traumos. „Kasant sniegą svarbu nepasitempti raiščių ir raumenų, o esant vėjuotam orui – neperšalti. Sudrėkus avalynei ar esant žemai oro temperatūrai atsiranda pavojus nušalti pėdas. Be to, svarbu žinoti, kad sniegas yra lengvesnis iškart po pūgos. Vėliau, atšilus orui, jis sunkėja, todėl į tai taip pat reikėtų atsižvelgti atkasant kiemą ar automobilius”, – kalba gydytojas ortopedas traumatologas.

Traumos vietą šildyti ar šaldyti?

Pasak V. Stirbio, žmonės neretai klausia, kaip elgtis įvykus traumai: ar reikia šaldyti, ar šildyti pažeistą vietą. „Sumušimo atveju, tarp kaulo ir kieto daikto papuola minkštieji audiniai, juose pratrūksta nedidelė kraujagyslė ir iš jos į audinius kraujuoja. Tuomet reikėtų šaldyti tą vietą. Kai žmogui šalta, jis būna susitraukęs, susigūžęs. Taip ir kraujagyslės šaltyje susitraukia, nustoja kraujuoti, toje vietoje mažėja tinimas, mažesnės būna poodinės kraujosrūvos, o skausmas aprimsta“, – pasakoja gydytojas.

Esant tinimui, pasak V. Stirbio, svarbu nepamiršti elastinio binto. „Jis apspaudžia sutinusią vietą, todėl ją mažiau skauda ir greičiau atslūgsta tinimas. Patinusią vietą patariama bandažuoti 1-2 ar net 3 savaites. O šildyti galima, pavyzdžiui, esant sąnario uždegimui. Šildant gerėja mikrocirkuliacija, greitėja medžiagų apykaita, rimsta uždegimas“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas.

Sumušus ranką, pasak V. Stirbio, kas bebūtų – plaštaka, riešas, alkūnė ar petys – kitą dieną sumuštoji vieta patinsta. „Tokiais atvejais svarbu laiku nuimti žiedus nuo pirštų, kol ranka nesutino ir jų neužspaudė. Vėliau juos nuimti būna sunku. Ne kartą yra tekę kirpti žiedą ir išlaisvinti pirštą“, – kalba gydytojas.

V. Stirbys atkreipia dėmesį, kad po traumos žemyn nuleista ranka labiau tinsta, todėl ją reikia įmobilizuoti – parišti po kaklu su skarele ar šaliku.

Jo teigimu, sveikatos sutrikdymai pasitaiko ir purtant sniegą nuo medžių. „Vešli eglių, pušų, tujų laja sulaiko daug sniego. Esant storam sniego sluoksniui, šakos gali lūžti, todėl purtant sniegą nuo medžių reikia saugotis krentančio ledo, šakų. Ypač svarbu saugoti akis. Gali būti ir taip kad, vos pajudinus, neatlaikiusi svorio šaka gali lūžti su visu sniegu. Svarbu šią riziką įvertinti ir laiku pasitraukti“, – pataria gydytojas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite