Kodėl skilinėja kulnai? Trys priežastys ir būdai, kaip to išvengti

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Jančiukienė.

Pėdos paprastai daugiau dėmesio sulaukia vasarą, kai uždarą avalynę pakeičiame atvira. Tuomet ir pastebime suskilinėjusius kulnus – daugelį kamuojančią problemą. Sveikatos specialistų teigimu, klaidingai manoma, kad pakaks porą kartų kulnus pašveisti ir jie taps švelnūs it kūdikio. Iš tiesų svarbu pirmiausia nustatyti suskilinėjimo priežastį, o tik po to imtis ją šalinti, kitaip situaciją galima dar labiau pabloginti. 

„Vasarą gana dažnai sulaukiame klausimų, ką daryti norint atsikratyti kulnų skilinėjimo. Nors dažniausiai tuo skundžiasi moterys, vyrus ši bėda irgi kamuoja. Pastebime, kad visi siekia kuo greitesnio rezultato, tačiau dėmesio ir laiko tam skirti tenori mažai. Daugelis galvoja, kad porą kartų pasiteps kremu ir to pakaks, bet, deja, taip nėra. Su pacientu pirmiausia aptariame problemą ir kartu ieškome priežasties, kuri būna viena iš trijų: išsausėjusi oda, išoriniai veiksniai arba rimtesnė – įvairios ligos“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Jančiukienė.

Dažniausia priežastis – išsausėjusi oda

Pagrindinė suskeldėjusių kulnų priežastis – išsausėjusi oda. Odos sausėjimui įtaką daro drėgmės trūkumas, žiemą namuose įjungtas šildymas, nepakankama priežiūra.

„Geriausias gydymas yra sausos odos profilaktika, todėl drėkinamasis pėdų kremas turi tapti kasdienio kūno priežiūros ritualo dalimi. Pėdas kremu reikėtų tepti bent 2 kartus per dieną. Tinka ir specialūs pėdų priežiūros kremai su keratolitinėmis medžiagomis, kurios tirpdo sustorėjusį odos raginį sluoksnį, pvz., salicilo rūgštimi, šlapalu, vaisių rūgštimis ir pan. Ypač efektyvūs yra sudėtyje turintys šlapalo, kuris veikia kaip natūralus drėkiklis, sulaiko vandenį raginiame sluoksnyje ir pašalina negyvybingas odos ląsteles“, – aiškina vaistininkė.

Jos teigimu, apsisaugoti nuo kulnų suragėjimo bei suskeldėjimo ir to atsikratyti gali padėti ir liaudies medicinos priemonės. Kaip kulnų odos šveitiklį arba naktinę kaukę galima naudoti medų, kuris  turi antibakterinių bei dezinfekuojančių savybių. Sausėti ir trūkinėti linkusius kulnus nakčiai galima sutepti kokosų aliejumi – jis drėkina, veikia antimikrobiškai, mažina uždegimą.

Suskeldėjusiems kulnams labai efektyvi avižinių dribsnių ir alyvuogių aliejaus kaukė. K. Jančiukienė pataria sumaišyti 1 valgomąjį šaukštą avižinių dribsnių ir kelis šlakelius alyvuogių aliejaus. Gautą masę tolygiai paskirstyti ant probleminių vietų, palikti bent 30 min., o po to nuplauti drungnu vandeniu. Procedūrą galima kartoti kas antrą dieną, kol sugis įtrūkimai.

Pradėjusiai ragėti ar skilinėti kulnų odai reikia daugiau dėmesio. Pirmiausia ją būtina suminkštinti, kad lengviau nusišveistų. Tam padeda vonelės. Viena jų – valgomosios sodos, kuriai paruošti reikia šiltame vandenyje ištirpinti 3 valgomuosius šaukštus sodos, o gautame mišinyje kojas mirkyti 10-15 min. Tokią vonelę galima kartoti 2 kartus per savaitę. „Vonelėms galima naudoti ir obuolių sidro actą. Į indą įpilkite apie 200 ml obuolių sidro acto ir tiek šilto vandens, kad apsemtų pėdas. Jas mirkykite 15 min., po to patrinkite pemza, nuskalaukite. Voneles su actu galima kartoti kas antrą dieną“, – rekomenduoja K. Jančiukienė.

Jei kulnai labai suskeldėję, yra atpleišėjusių odelių, jas po kojų mirkymo reikėtų nukarpyti paprastomis žirklutėmis ar žnyplutėmis. Kitas žingsnis – nušveisti padų odą. Pasak vaistininkės, dažnai ši procedūra atliekama klaidingai.

„Daugelis mano, kad padų ir kulnų odą galima šveisti bet kaip. Iš tiesų šveisti reikia laikantis vienos krypties, o ne brūžinant pirmyn atgal. Pėdą reikia pastatyti ant pirštų, sutrūkinėjusius užkulnius šveisti iš viršaus į apačią, o ne į šonus, nes paprastai įtrūkimai yra vertikalūs, o ne horizontalūs. Reikia atkreipti dėmesį į odelę – ji šiaušiasi ar gražiai gula. Jei šiaušiasi, vadinasi, jūsų pasirinktas šveitimo kampas negeras“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Po šveitimo pėdas būtina patepti maitinamuoju arba sutrūkinėjusiai odai skirtu kremu. Kad jis gerai susigertų, patariama apsimauti kojines. Visą procedūrą su mirkymu ir šveitimu atlikti reikėtų bent kartą per savaitę, vakare prieš einant miegoti.

Kai skilinėjimą lemia ligos

Vaistininkė pabrėžia, kad jei kulnai giliai įskilę, kraujuoja, yra paraudę ir šlapiuoja, tai gali būti jau ne kosmetinė problema, tad būtina apsilankyti pas specialistą. Jos teigimu, suskilinėję kulnai gali reikšti ir įvairias ligas, tačiau žmonės apie tai nepagalvoja ir tikisi visas bėdas išspręsti su kremu.

„Kai kulnai iš tiesų stipriai suskeldėję, net pabalę, tai signalizuoja apie vitaminų, mineralų stoką. Odai ypač svarbus vitaminas A. Dėl vitaminų trūkumo kenčia visa oda, tačiau kulnai tai parodo ypač akivaizdžiai.

Padų įtrūkimai gali atsirasti dėl grybelinių ligų. Grybelis iš pradžių suardo viršutinį odos sluoksnį, su laiku skverbdamasis giliau. Oda prie įtrūkimų gali pabalti ar pažaliuoti. Tokiu atveju būtina teisinga diagnozė ir gydymas“, – pasakoja K. Jančiukienė.

Diabetu sergančių ir tinkamai nesigydančių žmonių pėdų oda taip pat gali labai išsausėti – ji tampa panaši į nuo sausros sutrūkinėjusią žemę, įtrūkimai dažniausiai būna gilūs. Beveik nepastebimi įtrūkimai ant kulnų gali rodyti gastritą. Juos žmonės dažnai palaiko paprastu odos sausumu, tad vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į kitus, lydinčius simptomus: įtrūkimus lūpų kampučiuose,  sausumą burnoje bei rėmenį.

Kulnai skilinėja ir esant inkstų nepakankamumui, taip pat užslėptam varikoziniam venų išsiplėtimui. K. Jančiukienė sako, kad jeigu įtrūkimai atsirado dėl ligos, reikia pradėti gydymą, nes kosmetinės procedūros nepadės. Jei net ir sąžiningai atliekant šveitimo bei drėkinimo procedūras kulnų skilinėjimas nepraeina, geriausia pasikonsultuoti su mediku.

Riziką didina netinkama avalynė ir amžius

Net ir rūpinantis savo oda bei nesergant jokiomis ligomis, kulnų oda gali pradėti kelti problemų. Vaistininkė sako, kad tai gali lemti ir nuo žmogaus priklausantys arba nepriklausantys išorės veiksniai.

„Pavyzdžiui, netinkami batai. Su jais esame linkę sieti nuospaudas, bet netinkama avalynė lygiai taip pat gali išsausinti pėdų odą. Negalima nuolat avėti labai aptemptos, nepatogios, žemos kokybės avalynės.

Kitas veiksnys yra veikla, kuria užsiimama. Jei žmonėms tenka ilgai stovėti, o dar ir avalynė pasirenkama nelabai patogi, tuomet gali atsirasti pėdų odos problemų. Kulnų skilinėjimą gali lemti ir dideles apkrovas kojoms sukeliantis antsvoris“, – tikina K. Jančiukienė.

Jos teigimu, svarbus ir amžiaus faktorius. Nors jo pakeisti negalime, bet turime žinoti, kad vyresniame amžiuje pėdoms reikia daugiau priežiūros. Kulnų sausėjimo problema aštrėja su amžiumi, nes bėgant laikui oda yra linkusi natūraliai sausėti. Sulaukus 40-ties ima lėtėti medžiagų apykaita, epidermis gauna mažiau naudingų medžiagų, tad pasidaro sausesnis ir pradeda lengviau trūkinėti.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite