Kodėl reikia mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Ši Civilinio kodekso nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 ir 3 punktuose, kuriuose nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektais laikomi: pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos; bendrojo naudojimo balkonai, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

Taigi daugiabučio namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendrojo naudojimo patalpos, bet ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje, konkretizuojant Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatytas pareigas, nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.

Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos teismų praktiką, darytina išvada, kad visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių. Tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse) įrengti šildymo prietaisai šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apima šilumos kiekį suvartojama šildant bendrojo naudojimo patalpas ir šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų). Kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, vartotojai privalo apmokėti tik šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų).

UAB Šilutės šilumos tinklai

pr2022/242

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pernai Ventės rage sužieduota per 100 tūkstančių paukščių

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, kurio padalinys yra Ventės rago ornitologijos stotis, paskelbė žinią apie pernai sužieduotų paukščių skaičių – per 100 tūkstančių. Daugiausia kregždžių Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai ir talkininkai 2024 m. sužiedavo 100 058 paukščius ir šikšnosparnius: 133 rūšių 100 033 paukščius ir 7 rūšių 252 šikšnosparnius. Iš paukščių daugiausia 2024 m. sužieduota šelmeninių kregždžių (Hirundo rustica) – 21 258, mėlynųjų zylių (Parus caeruleus) – 21 004, didžiųjų zylių (Parus major) – 20 644, paprastųjų varnėnų (Sturnus

Šyšos vandenys liejasi per krantus

Meteo.lt  praneša, jog savaitgalį bus žiemai nebūdinga šiluma, vyraus vakarų vėjai, kurie trukdo potvynio vandeniui laisvai tekėti į marias, tad apsemiamam vis daugiau pievų, miškelių, kelių ruožų ir Šilutės rajone. Sausio 18 d., šeštadienį, žymesnių kritulių nenumatoma. Vėjas vakarinių krypčių, 8-13 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną bus 3-8 laipsniai šilumos. Sausio 19 d., sekmadienį, be žymesnių kritulių. Vėjas vakarų, pietvakarių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 0-5, dieną –

Aptiktas didelis kiekis garsių prekių ženklų klastočių

Trečiadienį, sausio 15 d., policijos pareigūnai Šilutėje įsikūrusioje rūbų parduotuvėje atliko kratą ir rado gaminių su garsiais prekių ženklas, kurios, įtariama, buvo klastotės. Iš parduotuvės paimtas labai didelis kiekis rūbų, avalynės, apatinio trikotažo, kosmetikos, parfumerijos ir galanterijos gaminių. Paimtos prekės buvo neteisėtai paženklintos garsių bendrovių prekių ženklais  „Nike“, „Adidas“, „Puma“, „Calvin Klein“, „Burberry“, „Hugo Boss“, „The North Face“ ir kt. 49-erių metų parduotuvės savininkė minėtais rūbais galimai prekiavo ir pasitelkdama socialinius tinklus. Ekspertai nustatys, ar šios prekės yra klastotės, kokia

Kokia turėtų būti į vaiko psichinę bei fizinę gerovę orientuota mokykla?

Mokykla, orientuota į vaiko fizinę ir psichologinę gerovę, turėtų būti tokia vieta, kur kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, palaikomas ir skatinamas augti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kokie yra pagrindiniai tokios mokyklos bruožai? Saugi ir palaikanti aplinka Nulinė tolerancija patyčioms. Mokykla turi aktyviai kovoti su patyčiomis, kurdama  atmosferą, kur kiekvienas vaikas jaučiasi priimtas ir vertinamas. Atvira komunikacija. Mokytojai ir kiti darbuotojai turi būti pasiekiami, kad vaikai galėtų drąsiai kalbėti apie savo jausmus ir problemas. Pagarba įvairovei. Mokykla turi skatinti toleranciją ir priimti

Taip pat skaitykite