Kitiems gera linkintis sėkmingai plėtoja verslą

Šilutės turgavietėje galite sutikti rietaviškį Saulių Simonavičių ir įsigyti jo užaugintų paukščių. Paukštininkystės verslu jis verčiasi bemaž tris dešimtmečius. Daug metų tik perindavo inkubatoriuose, o prieš dešimtmetį pradėjo auginti viščiukus, ančiukus, žąsiukus, broilerius.

Paukščių augintojas Saulius Simonavičius

Visų laukiamas
Paukštininko laukia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, kuriems leidžiama pasigrožėti minkštučiukais viščiukais, ančiukais, žąsiukais. Meilė paukščiams jam tarsi vaikystėje užkoduota. Pamena, kad tėvų kieme naminių paukščių pulke visada stripinėdavo ir išskirtinė porelė dekoratyvinių vištaičių.
„Gražioji vištelė užsimanė perėti, mama pakišo kiaušinių. Vištelė rūpestingai atliko savo darbą. Kol buvo maži viščiukai, sutilpo po vištele, o prakutusius ir vietos neberadusius po vištelės sparnais šildydavo gaidys…“ – su šypsena prisimena Saulius.
Pasuko teisingu keliu
Po mokyklos nedvejodamas stojo į Žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Tuomet vyko toks eksperimentas: ŽŪA specialybę įsigijusius skirdavo ūkių vadovais, vyriausiaisiais specialistais. Diplomuotu agronomu tapęs Saulius Simonavičius buvo paskirtas dirbti ūkyje, kuriam vadovavo jo bendramokslis. Netrukus prasidėjo pertvarka.
Suirus tuometiniams valstybės ūkiams, nusprendė imtis nuosavo verslo. Pavyzdį turėjo, mat jo svainis tuo metu buvo vienas iš pirmųjų paukščių perintojų šalyje. Matydamas, kad protingai tvarkantis savame ūkyje, verslo rezultatų gali sulaukti geresnių, ėmėsi veiklos.
Nusipirkęs sodybą netoli Rietavo, Stumbrių kaime, svainio padedamas įrengė inkubatorių. Pradžia nebuvo lengva. Per savaitę pavykdavo išperinti apie 1000 viščiukų. Nedidelio ūkelio savininkui toks skaičius atrodytų neblogas, tačiau verslui plėtoti to nepakako.
Sulaukęs pasiūlymo bendradarbiauti su užsieniečiais nusipirko inkubatorinę Telšių rajone. Deja, su užsieniečiais užmegzti palankių darbo santykių nepavyko, jų siūlomos sąlygos netenkino. Kiaušinių perinimui parsiveždavo iš didžiųjų šalies paukštynų: Vilniaus, Vievio, Kaišiadorių. Perindavo ir iš kaimo surinktų kiaušinių, tuos viščiukus vadindavo kaimiškais.
Išperinta per milijoną viščiukų
Inkubatoriuose išperinta per milijoną viščiukų. Geriausiais metais per savaitę išperindavo po 15-20 tūkst. viščiukų, o sėkmingiausiais 1998 metais išperino visus 160 tūkstančių. Verslininkas buvo įkūręs 14 darbo vietų. Viščiukus į 24 rajonus išvežiodavo 8 ekipažai. Keliskart per savaitę viščiukų atveždavo ir į Šilutės rajono kaimus. Taigi, ne vienoje Šilutės rajono kaimo sodyboje gal ir šiandien vaikštinėja naminiai paukščiai iš S. Simonavičiaus paukštyno.
Nusprendęs keisti darbo pobūdį, inkubatorinę Telšiuose pardavė, o Stumbrių kaime esančios inkubatorinės vietoje įrengė paukštidę. Paukščių augintojas sako, kad jo paukščiai turi puikias sąlygas, mat paukštidėje jie gyvena ant šildomų grindų. Žmona Irena pašmaikštaudama ne kartą yra tarstelėjusi, kad patys grindinio šildymo neturi, o paukščiams grindys šildomos…
Modernioje paukštidėje auginami viščiukai, ančiukai ir žąsiukai. Vienadienius ar kiek ūgtelėjusius parsiveža iš didžiųjų šalies paukštynų ir augina savaitę ir ilgiau. Visus paukščius parduoda Šilutės rajone. Savo pirkėjams siūlo COBB-500 bei ROSS-308 veislių mėsinių viščiukų, Pekino veislės mėsinių ančiukų, baltųjų veislės mėsinių žąsiukų.
Kodėl pamėgo Šilutės rajono turgavietes?
Paukščių augintojas šmaikštauja: „Šilutės rajone mano veidas matomas vos ne kasdien“. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad turgūs Šilutės rajone vyksta kiekvieną dieną nuo trečiadienio iki šeštadienio ir vis kitoje rajono vietoje. Trečiadienį ir šeštadienį jis atvažiuoja į Šilutės, ketvirtadienį – į Švėkšnos, penktadienį – į Žemaičių Naumiesčio turgavietes.
Šilutės kraštą jis pamėgo kaip savo žmonos Irenos, kilusios iš Usėnų, gimtinę.
Paukštininkui svarbu ne tik parduoti, bet ir maloniai pabendrauti su pirkėjais. Lyg komplimentas jam skamba žodžiai, kad iš jo pirkti paukščiai gerai auga. Paukštininkas pastebi, kad anksčiau pirkėjai norėdavo mažesnių viščiukų, dabar – kuo didesnių, praaugintų iki 4 ar net 5 savaičių. Vis dėlto paukštininkas dirba lanksčiai. Pirkėjų patogumui paukščius atveža tiesiai į kiemą. Prekiauja įranga paukščiams auginti, pašarais, vitaminais paukščiams.
Daug paukščių perka kintiškiai, usėniškiai. Viena katytiškė nupirko 200, du kaimynai ūkininkai iš Žemaičių Naumiesčio – 250 viščiukų.
Saulius Simonavičius, kiekvieną pirkėją sutinkantis su šypsena ir negailintis patarimų, kaip auginti paukščius, linki visiems sėkmės: „Visi mano klientai yra mano šeimos darbdaviai. Turiu būti jiems atviras, linkėti paties geriausio“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite