Šilutės turgavietėje galite sutikti rietaviškį Saulių Simonavičių ir įsigyti jo užaugintų paukščių. Paukštininkystės verslu jis verčiasi bemaž tris dešimtmečius. Daug metų tik perindavo inkubatoriuose, o prieš dešimtmetį pradėjo auginti viščiukus, ančiukus, žąsiukus, broilerius.

Paukščių augintojas Saulius Simonavičius

Visų laukiamas
Paukštininko laukia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, kuriems leidžiama pasigrožėti minkštučiukais viščiukais, ančiukais, žąsiukais. Meilė paukščiams jam tarsi vaikystėje užkoduota. Pamena, kad tėvų kieme naminių paukščių pulke visada stripinėdavo ir išskirtinė porelė dekoratyvinių vištaičių.
„Gražioji vištelė užsimanė perėti, mama pakišo kiaušinių. Vištelė rūpestingai atliko savo darbą. Kol buvo maži viščiukai, sutilpo po vištele, o prakutusius ir vietos neberadusius po vištelės sparnais šildydavo gaidys…“ – su šypsena prisimena Saulius.
Pasuko teisingu keliu
Po mokyklos nedvejodamas stojo į Žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Tuomet vyko toks eksperimentas: ŽŪA specialybę įsigijusius skirdavo ūkių vadovais, vyriausiaisiais specialistais. Diplomuotu agronomu tapęs Saulius Simonavičius buvo paskirtas dirbti ūkyje, kuriam vadovavo jo bendramokslis. Netrukus prasidėjo pertvarka.
Suirus tuometiniams valstybės ūkiams, nusprendė imtis nuosavo verslo. Pavyzdį turėjo, mat jo svainis tuo metu buvo vienas iš pirmųjų paukščių perintojų šalyje. Matydamas, kad protingai tvarkantis savame ūkyje, verslo rezultatų gali sulaukti geresnių, ėmėsi veiklos.
Nusipirkęs sodybą netoli Rietavo, Stumbrių kaime, svainio padedamas įrengė inkubatorių. Pradžia nebuvo lengva. Per savaitę pavykdavo išperinti apie 1000 viščiukų. Nedidelio ūkelio savininkui toks skaičius atrodytų neblogas, tačiau verslui plėtoti to nepakako.
Sulaukęs pasiūlymo bendradarbiauti su užsieniečiais nusipirko inkubatorinę Telšių rajone. Deja, su užsieniečiais užmegzti palankių darbo santykių nepavyko, jų siūlomos sąlygos netenkino. Kiaušinių perinimui parsiveždavo iš didžiųjų šalies paukštynų: Vilniaus, Vievio, Kaišiadorių. Perindavo ir iš kaimo surinktų kiaušinių, tuos viščiukus vadindavo kaimiškais.
Išperinta per milijoną viščiukų
Inkubatoriuose išperinta per milijoną viščiukų. Geriausiais metais per savaitę išperindavo po 15-20 tūkst. viščiukų, o sėkmingiausiais 1998 metais išperino visus 160 tūkstančių. Verslininkas buvo įkūręs 14 darbo vietų. Viščiukus į 24 rajonus išvežiodavo 8 ekipažai. Keliskart per savaitę viščiukų atveždavo ir į Šilutės rajono kaimus. Taigi, ne vienoje Šilutės rajono kaimo sodyboje gal ir šiandien vaikštinėja naminiai paukščiai iš S. Simonavičiaus paukštyno.
Nusprendęs keisti darbo pobūdį, inkubatorinę Telšiuose pardavė, o Stumbrių kaime esančios inkubatorinės vietoje įrengė paukštidę. Paukščių augintojas sako, kad jo paukščiai turi puikias sąlygas, mat paukštidėje jie gyvena ant šildomų grindų. Žmona Irena pašmaikštaudama ne kartą yra tarstelėjusi, kad patys grindinio šildymo neturi, o paukščiams grindys šildomos…
Modernioje paukštidėje auginami viščiukai, ančiukai ir žąsiukai. Vienadienius ar kiek ūgtelėjusius parsiveža iš didžiųjų šalies paukštynų ir augina savaitę ir ilgiau. Visus paukščius parduoda Šilutės rajone. Savo pirkėjams siūlo COBB-500 bei ROSS-308 veislių mėsinių viščiukų, Pekino veislės mėsinių ančiukų, baltųjų veislės mėsinių žąsiukų.
Kodėl pamėgo Šilutės rajono turgavietes?
Paukščių augintojas šmaikštauja: „Šilutės rajone mano veidas matomas vos ne kasdien“. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad turgūs Šilutės rajone vyksta kiekvieną dieną nuo trečiadienio iki šeštadienio ir vis kitoje rajono vietoje. Trečiadienį ir šeštadienį jis atvažiuoja į Šilutės, ketvirtadienį – į Švėkšnos, penktadienį – į Žemaičių Naumiesčio turgavietes.
Šilutės kraštą jis pamėgo kaip savo žmonos Irenos, kilusios iš Usėnų, gimtinę.
Paukštininkui svarbu ne tik parduoti, bet ir maloniai pabendrauti su pirkėjais. Lyg komplimentas jam skamba žodžiai, kad iš jo pirkti paukščiai gerai auga. Paukštininkas pastebi, kad anksčiau pirkėjai norėdavo mažesnių viščiukų, dabar – kuo didesnių, praaugintų iki 4 ar net 5 savaičių. Vis dėlto paukštininkas dirba lanksčiai. Pirkėjų patogumui paukščius atveža tiesiai į kiemą. Prekiauja įranga paukščiams auginti, pašarais, vitaminais paukščiams.
Daug paukščių perka kintiškiai, usėniškiai. Viena katytiškė nupirko 200, du kaimynai ūkininkai iš Žemaičių Naumiesčio – 250 viščiukų.
Saulius Simonavičius, kiekvieną pirkėją sutinkantis su šypsena ir negailintis patarimų, kaip auginti paukščius, linki visiems sėkmės: „Visi mano klientai yra mano šeimos darbdaviai. Turiu būti jiems atviras, linkėti paties geriausio“.

Laima PUTRIUVIENĖ