Būtent taip pradėti jau dvyliktą vasarą Pamaryje vykstantį festivalį pasiūlė jo meno vadovu šįmet tapęs G. Pyšniakas. Šalia vykstančio karo akivaizdoje šia unikalia programa siekiama pabrėžti Baltijos šalių vienybę ir stiprybę, palaikymą Ukrainai bei jos žmonėms. Tad greta iškiliausių estų, latvių ir lietuvių kompozitorių simboliškai skambės įžymioji Myroslavo Skoryko „Melodija“ (atlikėjų parengta versija smuikui, violončelei ir chorui), skiriama ukrainiečių tautai.

Muzikos galia

„Duettisimo“ – D. Dėdinskaitė ir G. Pyšniakas.

Smuikininkė D. Dėdinskaitė sako, kad muzika gali padėti „suprasti tai, kas yra nesuprantama“, o ši mintis puikiai atspindi muzikos ir religinių išgyvenimų persmelktą koncertą. Jame skambėsianti litvakų kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kompozicija „Dialogues“ atskleis intymų smuiko ir violončelės dialogą.

Paliesti klausytojus turėtų ir Arvo Pärto „Da Pacem, Domine“ chorui a cappella, brito Johno Tavenerio „Svyati“ chorui ir violončelei, latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko „Plainscapes“ chorui, smuikui ir violončelei. Nuskambės ir visame pasaulyje įžymaus norvegų kompozitoriaus Ola Gjeilo vienas populiariausių chorinių kūrinių „Serenity“ („O Magnum Mysterium“). Tai kūrinys lotynišku tekstu chorui ir smuikui, perteikiantis simfonišką minties gylį ir sodrumą.

Specialiai – Kintų festivaliui

Taip pat Kintų festivalio publika turės progą išgirsti Italijoje jau nuskambėjusius, specialiai projektui parašytus kūrinius – italų autorės Mariannos Acito „L’urlo del giglio“ ir Jurgio Juozapaičio „Ave Maria“. Beje, pastarasis kūrinys smuikui, violončelei ir chorui yra dedikuotas būtent „Duettisimo“.

Programos „Baltijos malda“ idėjos autoriai – D. Dėdinskaitė ir G. Pyšniakas. Drauge atlikti Baltijos šalių kompozitorių sakralinę muziką jie pasiūlė vienos garsiausių Lietuvoje choro „Jauna muzika“ meno vadovui ir dirigentui, kompozitoriui V. Augustinui. Šiam mielai sutikus, visiems beliko kibti į darbą.

„Šia programą jau grojome Italijoje, garsiame festivalyje. Labai gerai suskambėjo! Jau išėjus iš bažnyčios po koncerto teko grįžti, nes žmonės tebeplojo, sužavėti Baltijos šalių muzikine kalba“, – pasakojo G. Pyšniakas.

„Baltijos malda“ Lietuvoje nuskambėjo tik kartą – Gedulo ir vilties dieną Vilniaus festivalio koncerte. Į Kintus suvažiavę klausytojai bus antrieji, kurie turės progą ją išgirsti.

Visa Kintų muzikos festivalio programa