Penktadienį susirinkusi Kintų seniūnijos bendruomenė sukritikavo „Minijos naftos“ bendrovės užsakymu parengą poveikio aplinkai vertinimo atskaitą ir priėmė rezoliuciją – Kintų bendruomenė kategoriškai nepritaria, kad prie marių rastųsi naftos verslovė.

Į Kintų bendruomenės susirinkimą sugužėjo per 100 gyventojų. Sulaukta ir oficialių asmenų (pirmoje eilėje iš dešinės): Tarybos narys Virgilijus Pozingis, rajono meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis, Seimo narys Artūras Skardžius.

Per dešimt metų vykstančios derybos, diskusijos, ginčai, teismai nepakeitė kintiškių įsitikinimo, kad ant marių kranto įsikūrę Kintai turėtų garsėti turizmu, išskirtiniu gamtos grožiu, o ateityje taptų kurortu. Tad naftos žvalgyba ir išgavimas marių pakratėje, šalia saugomų teritorijų, prieštarauja kintiškių norams ir ateities planams.
Naudingiausia – pamatyti
Dar prieš susirinkimą Seimo narys Artūras Skardžius su Kintų seniūnu Antanu Kliženčiu, Kintų seniūnaite Dalia Barkauskiene ir bendruomenės tarybos nariu Pranciškumi Viršilu nuvažiavo į tris vietas, kur siūloma įrengti naftos žvalgybos ir gavybos aikšteles. Pirmoji – už degalinės, arčiausiai prie marių ir arčiausiai galimo naftos telkinio, kuris driekiasi 2 km ir yra 500 metrų pločio. Per metus galbūt galima išsiurbti 73 000 kubinių metrų naftos.
Nemuno deltos regionis parkas, Ventės kraštovaizdžio draustinis, Kintų botaninis draustinis, Kuršių marių biosferos poligonas ir kitos išskirtinės teritorijos, anot D. Barkauskienės, net vertinant pagal Lietuvos Konstituciją verčia abejoti, kad siekiama derinti viešuosius ir privačius (naftininkų) interesus. D. Barkauskienė svarstomą ataskaitą įvertino: „Surašyta tobulai užsakovo naudai…“
Pirmosios aikštelės arčiausiai marių kintiškiai atsisako kategoriškai. Be to, ataskaitoje net neišanalizuota nendrynų ir miško gaisrų rizika, su naftos žvalgyba ir gavyba susijusio sunkiojo transporto keliamos vibracijos poveikis, neišnagrinėta ir menamo aplinkkelio, kuriuo esą gabentų naftą, gruntas ir sąlygos įvairiais metų laikais.
Aplinkkelio galima sakyti nėra. Yra kelias per pievas tiesiai nuo Kintų Sakūčių link. Pavažiavus juo nuo Kintų, vyksta remontas: pakeista vandens pralaida, abipus kelio iškastos gilios duobės (kanalų vanduo užtvenktas žemių pylimu). Akivaizdu, kad po menku žemės sluoksiu čia glūdi durpės. Anot seniūno, nutiesti kelią sunkiasvorei technikai čia būtų nerealiai brangu, o gal net neįmanoma. Gręžinys ir jo aikštelė būtų ruošiama 80 dienų, nafta siurbiama ir išvežama 10-15 metų.
35 metus Kintuose gyvenantis Alfonsas Pekarskas priminė potvynius, kai vyrai plaukiodavę valtimis, lydekas rankomis gaudę. Buvę ir žiemų su gausybe sniego. Niekas nežino, kas bus ateityje, niekas neanalizuoja gamtos šių ir panašių reiškinių poveikio naftos gavybai Kintuose ir galimų baisių pasekmių. Juk Kuršių marios susiekia su Baltijos jūra!
Kiti argumentai
Ataskaitoje nagrinėjama trijų aikštelių galimybės. Pirmoji, kaip jau minėta, arti marių, antroji – toliausiai nuo galimo naftos telkinio, trečioji – arti statinių. Vadinasi, bus triukšmo, kvapų, gali nukentėti paukščiai (Ventėje – paukščių žiedavimo stotis, Kintų apylinkėse gausu įvairių ir labai retų paukščių). Ataskaitos rengėjai teigė, kad jie tenagrinėja visas galimybes, o naftos paieškos ir gavyba, licencijos ir leidimai – ne jų sritis. Dėl gaisrų rizikos savo žodį tars Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, dėl gamtos ir paukščių – gamtosaugos institucijos.
Seniūnas priminė, kad Kintuose susikerta du licenciniai plotai – Šilutės ir Tauragės su Gargždų. A. Kližentis abejoja, ar naftininkų bendrovė turi galiojantį leidimą tvarkytis abiejuose. O palei marių pakrantę ūkinė veikla draudžiama…
Kintiškiai ataskaitoje pasigedo, kaip naftininkų veikla paveiktų žmonių sveiktą, kultūros paveldą, turizmą, galimybę Kintus įteisinti kurortu.
Ingrida Ežerskienė piktinosi, kad ataskaitos bylą gavo seniūnija, o kaip kisiems susipažinti ir per 10 dienų pateikti siūlymų? Moteris analizavo naftos verslo poveikį sveikatai.
Kintų mamų klubo narė, Vaida Andrijauskienė, teigė norinti užauginti sveikus vaikus. Į Kintus sugrįžusi medikė ir kultūros puoselėtoja Audra Juodeškienė ataskaitą pavadino silpna žmogaus atžvilgiu bei įgėlė, kad Kintuose – Vakarų, o ne Rytų vėjai…
Svečių pastebėjimai
Seimo narys A. Skardžius priminė išnagrinėjęs visą ataskaitą, bendravęs su Geologijos tarnybos specialistais, gamtosaugininkais, Aplinkos ministerija ir t. t. Išteklių mokestis būtų simbolinė nauda, stebina išvados dėl sanitarinės apsaugos zonų, saugomų teritorijų, poveikio augmenijai, gyvūnijai, paukščiams, be to, teršalai tokioje zonoje, triukšmas aikštelėje ir aplinkui, degantis fakelas, dujos ir stiprūs Pamario vėjai – visa tai kelia didelį nerimą.
„Apvažiavau ir apžiūrėjau visų trijų galimų aikštelių vietas, per parą tektų išgabenti 200 kubinių metrų naftos cisternomis, kitokio kelio, išskyrus centrinę Kintų gatvę, nemačiau, o prie kanalo – pelkė ir durpės, tad dešimtis metų sunkioji technika ten nevažinėtų, jokie pelnai nepadengtų su transportavimu sietinų kaštų. Kuršių marios – toks turtas, kad jokia galima nauda jam neprilygtų“, – kalbėjo A. Skardžius, pažadėjęs kintiškiams kaip jų išrinktas Seimo narys padaryti viską, kad Kintai būtų apginti.
Meras Vytautas Laurinaitis abejojo „Minijos naftos“ bendrovės vadovų atmintimi: esą Šilutės rajono savivaldybės tarybos atsakymas buvo aiškus: susitarsite su Kintų bendruomene – Savivaldybės taryba pritars. Šioje vietoje verta priminti, kad Kintų seniūnija šiose derybose neturi ypatingų galių – galutinį žodį taria Savivaldybė, kuri remiasi Kintų bendruomenės nuomone. Meras priminė, kad jeigu naftininkai paskaičiuotų bent būtino kelio nutiesimo išlaidas, tai gal ir naftos gavyba neapsimokėtų.
„Savivaldybė palaikys Kintų bendruomenę“,– tikino V. Laurinaitis.
Geologijos tarnybos viršininko Jono Satkūno kalba priminė, kad nėra to, ko neturėtų ar nesugebėtų gauti naftininkai… O galimas naftos telkinys su galbūt 2 milijonais kubinių metrų naftos būtų atradimas.

Stasė SKUTULIENĖ