Kinematografų ir vilniečių pamėgti sostinės dvarai puošia naujuosius pašto ženklus

Rugsėjo 15 d. Lietuvos paštas išleido dailininkės Vilijos Mačiulytės kurtus pašto ženklus „Lietuvos dvarai. Dvaro rūmai“. Pašto ženklų nominalai – po 1,20 Eur, tiražas – po 18 tūkst. vnt. Viename iš naujųjų pašto ženklų vaizduojama Verkių dvaro rytinė oficina, kitame – Trakų Vokės dvaro rūmai.

Abu sostinėje esantys dvarai yra gerai žinomi daugeliui vilniečių – šie objektai yra tapę pamėgta gyventojų laisvalaikio leidimo erdve, į kurią užsukama visais metų laikais. Vilniuje, ant stataus Neries kranto, prie Verkės upelio žiočių, išsidėstę Verkių rūmai buvo įkurti XVIII a. Juos pastatė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis pagal Lauryno Gucevičiaus ir Martyno Knakfuso projektus.

Verkių rūmų architektūros ansamblis su šalia esančiu peizažiniu parku atspindi to meto Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūrą. Rūmų teritorijoje yra išlikę net 15 pastatų – dvi rūmų oficinos bei tarp jų buvusių centrinių rūmų pamatai, senosios arklidės, vandens malūnas, kiti pastatai. Šiuo metu Verkių rūmų kompleksas priklauso Gamtos tyrimų centro Botanikos institutui, o į jį nevengia užsukti ir kinematografai, kuriems rūmai dažnai tampa tobula filmavimo aikštele.

Kitame pašto ženkle įamžintų Trakų Vokės dvaro rūmų sodyba formavosi XIX a., kai iš tuometinių savininkų Dombrovolskių Trakų Vokę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų Trakų Vokės dvaro rūmai buvo suprojektuoti pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį, o parkas formuotas garsaus to laikmečio prancūzų kraštovaizdžio architekto.

Trakų Vokės dvaro rūmai yra dviaukščiai, o pastato prieangis puoštas gipso skydu su Tiškevičių giminės herbu.  Kaip ir Verkių, taip ir Trakų Vokės dvarą yra pamėgę ne tik eiliniai lankytojai, bet ir kino kūrėjai – jame taipogi filmuojami įvairūs istoriniais įvykiais paremti serialai ir filmai.

Lietuvos pašto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite