Keli įpročiai, kurie nėra naudingi jūsų veido odai

Turbūt visos mes norime geresnės veido odos. Tačiau moterims nuolat kyla įvairių iššūkių dėl kurių veido oda nepasiekia tokio lygio, kokio mums norėtųsi. Jas puolame spręsti naudodamos įvairias priemones, tokias, kaip serumas veidui ir t. t. bet ir jos kai kada gali nepadėti įveikti problemos arba skirtos visai ne tai problemai…

Kaip ten bebūtų, nustebtumėte sužinoję, kokie jūsų įpročiai ir veiksmai daro neigiamą poveikį veido odai. Šiame straipsnyje mes juos atskleisime, kad žinotumėte, ko nedaryti!

Prieš miegą nenusiplaunama ir nenusivaloma veido

Suprantama, kad po sunkios dienos ar gero vakarėlio norisi veidu kristi į pagalvę, užmigti ir tik ilsėtis. Tačiau tiesa ta, kad, jeigu ant jūsų veido yra makiažo, eiti miegoti, kai jis ne visiškai nuvalytas ir nuplautas – blogas įprotis. Nors vienas ar kitas kartas didelių nesklandumų nesukels, tačiau ilgainiui, užsilikęs purvas ar makiažas gali užkimšti poras ir dėl to bus tik dar sunkiau išvalyti veidą.  

Patartina geriau skirti keletą ar keliolika minučių veidui nuvalyti vien todėl, kad neliktų uždegimo arba išbėrimo rizikos. Veidui valyti naudokite micelinį vandenį arba specialią veido valymo priemonę su drėkinamosiomis savybėmis. 

Jūs rūkote

Nors tai dažnai yra priklausomybė ir daug kas neįsivaizduoja savo dienų ar pertraukėlių be cigaretės, tačiau turbūt suprantate, kad nėra, ko gero, nė vienos jūsų organizmo ląstelės, kuriai rūkymas būtų naudingas ilguoju laikotarpiu. Nikotinas silpnina kraujotaką į odą, todėl ji negauna pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų. Tabakas pažeidžia kolageno bei elastano balansą – baltymų, kurie suteikia jūsų odai unikalią struktūrą. 

Rūkančio žmogaus oda visuomet yra plonesnė, blyškesnė, labiau raukšlėta ir lėčiau gyja. Didesnis vitaminų A ir C (antioksidantų) vartojimas turėtų mažinti rūkymo sukeliamą žalą odai, tačiau vienintelis 100% veiksmingas sprendimas būtų mesti rūkyti.

Vengiate arba per mažai naudojate kremo nuo saulės

Dažnai malonu pabūti saulėje ir pasideginti – pagaudyti tuos spindulius. Tačiau tiesa ta, kad ultravioletiniai spinduliai, nors ir suformuoja įdegį, kenkia jūsų odai. UV spinduliuotė skatina ankstyvą odos senėjimą ir net odos vėžį. Tai neturėtų jūsų atbaidyti nuo buvimo saulėje, tačiau tai darykite šiek tiek atidžiau nei įprastai. Dienomis, kai daug laiko būnate atvirame ore, pasitepkite SPF kremu. 

Yra ir specialūs aliejai bei kremai su SPF apsauga (juos galite rasti ir ten, kur yra aliejai veidui iš https://www.varle.lt/ bei panašiose kategorijose). Kruopščiai ištepkite savo veidą (palei plaukų liniją, aplink nosį bei po smakru), kad turėtumėte visavertę apsaugą.

Jūsų mityba nesubalansuota

Tyrimai rodo, kad prastėjanti veido odos būklė gali būti smarkiai susieta su nepilnaverte ir nesubalansuota mityba. Tiksliau, prastesnę veido odą dažniau turi tie žmonės, kurie valgo labai daug cukraus (ypač iš pusfabrikačių bei saldžių gėrimų), per mažai valgo vaisių ir daržovių bei viso grūdo gaminių. Į savo racioną metas įtraukti daugiau įvairių ir sveikatai naudingų produktų. 

Pernelyg grubiai elgiatės su spuogais

Suprantama, kad dideli spuogai arba tie, kurie išdygsta labai matomoje vietoje, gali erzinti. Norisi juos kuo greičiau pašalinti nuo savo veido. Tačiau spaudinėjimas nėra išeitis, nes tai gali pridaryti randų ar sukelti infekciją.

Geriau išbandykite tepalus bei kremus. Peroksidas bei salicilo rūgštis yra dvi dažniausiai naudojamos ir vienos iš efektyviausių priemonių prieš spuogus. Tik nepamirškite, kad kiekvienas šių priemonių variantas turi skirtingą koncentraciją. Nebūtina rinktis didžiausią koncentraciją, nes mažesnioji gali būti tiek pat efektyvi.

Didelės koncentracijos priemonių nerekomenduojama naudoti tuomet, jeigu jūsų oda yra jautri, kadangi tai veda prie odos sudirginimo ir uždegimų. 2% salicilo rūgštis – pats tas!

pr2021/104

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite