Pastaraisiais metais pastebimas Lietuvos dvarų atgimimas. O jie, reikia pripažinti, verti dėmesio: istorinė ir architektūrinė vertė, didybe alsuojantys rūmai, išpuoselėta aplinka – tikrai yra į ką paganyti akis.

O kur dar įvairūs dvaruose organizuojami kultūriniai renginiai: koncertai, parodos, degustacijos, ekspozicijos – dvarai spinduliuoja didybės kupiną aurą, kuri traukte traukia žmones.

Vis dėlto nemaža dalis dvarus lankančių svečių daro klaidą – dvarą jie suvokia kaip statinių kompleksą. Tačiau istorinėje Lietuvoje dvaras turėjo kur kas daugiau funkcijų nei tik gyvenamosios patalpos. Tad šiame straipsnyje ir kviečiame pasitikrinti: ar tikrai žinote, kas yra dvaras ir kokios veiklos jame buvo vystomos?

Dvaras – tai daugiau nei statinių kompleksas

„Dvaro funkcija Lietuvoje buvo labai plati. Jie buvo kultūros židiniai, dažnai prie dvarų būdavo įkurtos ir mokyklos“, – pasakoja Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas. Pasak jo, jeigu į istorinį dvarą pažvelgtume iš ekonominės perspektyvos, didžiausias pajamas generuotų ne kas kitas, o žemes ūkio veikla bei gyvulininkystė: „<…> Taip pat dvarai vystė ir gamybinę veiklą. Nemažai jų gamino svaigiuosius gėrimus: kas midų, kas vyną, kas spirituotus gėrimus. Buvo įkurti tarytum bravorai“, – užsimena G. Karosas.

Pasak pilių ir dvarų asociacijos prezidento, nereikėtų pamiršti dar ir to, kad daugelis dvarų turėjo nemažus miškų plotus, todėl pardavinėdavo medieną: „O jeigu dvaras buvo įsikūręs prie kokio upelio, jis dažniausiai turėdavo ir vandens malūną. Tai reiškia, kad tiek savo, tiek bendruomenės reikmėms būdavo teikiamos malimo paslaugos“.

G. Karosas pasakoja, jog kai kurie dvarai netgi turėjo parduotuvėles. Jose pardavinėdavo ne tik savo, bet ir kitų ūkininkų ar amatininkų produkciją: „Reikia paminėti, kad dvarų buvo įvairių <…> Miestų teritorijose esantys dvarai labiau atsižvelgė į miestiečių poreikius. Tie dvarai, kurie buvo nutolę nuo miestų, pavyzdžiui, Ilzenbergo dvaras, daugiausiai vertėsi žemės ūkio veikla“.

Istorinėje Lietuvoje dvaras turėjo daug funkcijų: pradedant žemės ūkio ir gyvulininkystės vystymu, baigiant įvairia gamybine veikla, pardavimais: „<…> Beje, bajorija, didikai, kuriems priklausė dvarai, turėjo galimybes šviestis, buvo išsilavinę žmonės. Jie suprato švietimo, kultūros, mokslo reikšmę, dažnai turėjo bibliotekas, paveikslų, meno kūrinių ar šautuvų kolekcijas. Tad kultūrinė veikla dvarams taip pat buvo nesvetima. Žinoma, tai priklausė nuo pačių dvaro savininkų – nemaža jų dalis buvo mokslininkai, menininkai. Iš dvarų kilo daug mūsų kultūros žmonių“, – reziumuoja G. Karosas.

Tikrojo dvaro idėja Ilzenbergo dvare

Deja, bet šiais laikais tik maža dalis dvarų išlaikė savo tradicijas ir tęsia istorinę ekonominę veiklą: žemės ūkio puoselėjimą, gyvulininkystę, gamybą. Ilzenbergo dvaras – tai vienas iš tų dvarų, kurie atsigręžė į istoriją ir nusprendė vystyti tikrąją dvaro idėją šių dienų Lietuvoje. Archeologiniai duomenys rodo, jog dabartinėje Ilzenbergo dvaro vietovėje žmonės gyveno nuo seniausių laikų, o 1515 m. bajorai fon Kersenbrockai šiame pasakiško grožio kampelyje tarp llgio ir Apvalaso ežerų įkūrė dvarą.

Dabartiniai dvaro rūmai – vėlyvojo klasicizmo atspindys. Teritorijoje įkurtas nuostabaus grožio parkas, kuriame galima pasigrožėti sodu bei tvenkiniais. Taip pat svečius žavi daugiafunkcinė erdvė – aktyvaus poilsio ir renginių zona, gyvenamoji-ūkinė dvaro dalis. Beje, įdomu tai, jog jau nuo XVI a. dvarui priklausė 615 ha savarankiškai apdirbamos žemės ir 2234 ha žemės su valstiečiais. Žemės ūkio veikla, gyvulininkystė ir kita gamyba buvo vystoma jau tuomet. Metams bėgant dvaro savininkai keitėsi, sovietmečiu jis buvo tapęs tarybiniu ūkiu.

Atgimė prieš 10 metų

Vis dėlto 2014-aisiais Ilzenbergo dvaras atgimė iš naujo ir iki šiandien tęsia natūralios žemdirbystės tradicijas. Čia veikia net 8 gamybos cechai: pieninė, mėsos cechas, universali maisto gamybos virtuvė, pakavimo cechas su sandėliais, rūkykla, birių produktų pakavimo cechas, medaus cechas. Daugiau nei 100 skirtingų maisto produktų gaminami laikantis krašto tradicijų ir gamtos ritmo, todėl žmones pasiekia skani ir sveikatai naudinga produkcija.

Ilzenbergo dvaras lankytojams yra atviras visus metus, tačiau daugiausia, žinoma, pamatyti ir aplankyti galima sezono metu – nuo gegužės iki spalio: čia galima pasivaikščioti po rūmus supantį parką, apžiūrėti dvaro interjerą, pasiplaukioti eKatamaranu ant Lietuvos ir Latvijos sienos tyvuliuojančiame Ilgio ežere, savo akimis išvysti natūralios žemdirbystės procesus, gyvulius (tokius, kaip avys, vištos ar karvės). Beje, nuo 2019-ųjų dvaro teritorijoje įveistas ir vienas iš didžiausių Lietuvos vynuogynų: po truputį atgimsta ir istoriniuose dvaruose gyvavusi vyndarystės kultūra. Skliautiniuose rūmų rūsiuose bręsta Ilzenbergo dvaro vynai.

Kaip minėta, kad dalis istorinių dvarų turėjo savo krautuvėles. Ilzenbergo dvaras šią tradiciją puoselėja iki šių dienų: produkcijos galima nusipirkti Dvaro ūkio krautuvėlėje (įsikūrusi prie Ilzenbergo dvaro), krautuvėlėje „Pieno namai“, internetinėje parduotuvėje. Taip pat – didžiuosiuose prekybos tinkluose.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos inf.