Kas Šilutės rajone valdo 100 milijonų eurų vertės turtą?

2017 metų pabaigos duomenimis, Šilutės r. savivaldybės valdomo turto vertė sudarė 85,8 mln. Eur, per 2018 metus padidėjo per 14,2 mln. Eur ir praėjusių metų gruodžio 31 d. siekė 100,07 mln. Eur. Kiek jis padidėjo per šiuos metus, dar tikslių duomenų nėra.

Savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto vertę didina investicijos: sutvarkyti keliai, gatvės, renovuoti švietimo, kultūros, socialinių paslaugų teikimo statiniai, nupirkti ar suremontuoti būstai. Yra pagal panaudą įstaigoms bei organizacijoms suteiktų patalpų, išnuomotų negyvenamų patalpų, taip pat nematerialaus turto ir kt.

Vien Savivaldybės išnuomotų negyvenamųjų patalpų ir kitų statinių sąraše yra 47 objektai. Tarybos Ekonomikos ir finansų komitetui administracija pateikė šią informaciją ir asociacijoms (visuomeninėms organizacijoms) pagal panaudos sutartis (nemokamai) naudotis suteiktų patalpų sąrašą. Jame – 39 organizacijos. Nurodyta ir perduotų veiklai patalpų plotas. Asociacija Ramučių kaimo bendruomenė „Navata“, veikianti buvusios Ramučių kaimo mokyklos dviejų aukštų pastate, iš viso naudojasi beveik 600 kv. m ploto patalpomis. Asociacija Vainuto seniūnijos bendruomenė buvusiuose Vainuto kultūros namuose turi beveik 306 kv. m ploto patalpas ir dar per 100 kv. m mokyklos pastate. Degučių bendruomenė „Rytdiena“ turi beveik 365 kv. m ploto patalpas. Šilutės sporto klubas „Atėnė“ Gluosnių g. naudojasi beveik 452 kv. m plotu. Usėnų seniūnijos bendruomenei patikėta net 735 kv. m. ploto. Balčių (Vainuto sen.) kaimo bendruomenei „Balčiuva“ suteiktas per 500 kv. m plotas. Per 492 kv. m patalpų turi Bliūdsukių kaime (Gardamo sen.) įsikūrusi kaimo bendruomenė „Želvesys“. Dviejose Saugų kaimo vietose beveik 500 kv. m patalpomis naudojasi bendruomenė „Saugų artuma“. Ne ką mažesnis plotas suteiktas ir Vilkyčių šv. Brunono bendruomenei. Šiame sąraše dideliais plotais išsiskiria kaimų bendruomenės, o kitos visuomeninės organizacijos, asociacijos naudojasi gal tik vienu ar keliais kabinetais.

Seniūnijų kaimų bendruomenės už suteiktas patalpas nemoka jokio nuomos mokesčio, tačiau nepajėgia susimokėti net komunalinių mokesčių. Tad Savivaldybė pagal nustatytą tvarką bendruomenėms skiria biudžeto lėšų apmokėti daliai kaštų už šilumą, vandenį ir kitką.
Ar bendruomenėms tikrai reikia tokių didelių plotų? Kiek veiklos ten vyksta? Ar dažnai naudojamos tos patalpos? Tai klausimai politikų Tarybai, kuri ir suteikia tas patalpas, skiria biudžeto pinigų joms išlaikyti.
Patalpų pagal panaudos sutartis suteikta ir viešosioms įstaigoms, kurių sąraše 11: Šilutės ligoninė, Šilutės, Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centrai, Juknaičių, Vainuto ambulatorijos, taip pat „Šilutės sportas“, „Kintai Arts“, Šilutės turizmo ir informacijos centras, kt.

Dar yra 8 biudžetinės įstaigos, kurioms Savivaldybė pagal panaudą suteikusi patalpų: Šilutės H. Šojaus muziejus ir Salos etnokultūros ir informacijos centras Rusnėje, Valstybinė miškų tarnyba, Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ir kt.

Perka ir parduoda
Savivaldybės būsto fonde jau yra 260 būstų, iš jų 129 – socialiniai. Šilutėje yra 179 Savivaldybės būstai, kitose rajono vietovėse – 81. Savivaldybės būstuose gyvenantys nuomininkai Savivaldybei moka nuomos mokestį už patalpos naudingą plotą. Per 10 šių metų mėnesių būstų nuomininkai Savivaldybei sumokėjo 55 936 Eur mokesčių. Šiemet iki lapkričio mėn. Savivaldybė suremontavo 7 būstus už 7595 Eur: keitė vamzdynus, grindis, langus, duris, radiatorius.

Šiemet Savivaldybė būstų nuomininkams pardavė 2 butus už 11 450 Eur. Ūkinių pastatų, jų dalių parduota 7, gauta 4550 Eur. Nupirkta 4 dviejų kambarių ir 1 trijų kambarių socialiniai būstai, 4 – Šilutėje, 1 – Macikų kaime, kurie kainavo 126 900 Eur.

Šiemet iki lapkričio mėnesio už negyvenamų patalpų ir statinių nuomą gauta 36 812 Eur. Per šį laiką parduota 15 Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų už 83 209 Eur.

Savivaldybės nuosavybėje esančio nekilnojamojo turto vertė kinta nuolat dėl nupirktų ar parduotų būstų, negyvenamų patalpų. Be to, turto vertė auga dėl pastatų remontų, rekonstukcijų ir kitų investicijų, net dėl suremontuotų kelių, gatvių, šaligatvių, skverų, aikščių ir t.t.

„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite