Kas atlygins telefoninių sukčių padarytą žalą?

Klausimas: „Esu pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl telefoninio sukčiavimo, tačiau nuteistasis neatlygina man priteistos žalos. Ar man gali būti atlyginama padaryta žala iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo?“

Atsako Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus l. e. p. vedėja Eglė Dervinskienė:
– Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad iš Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondo atlyginama žala tik nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų. Smurtinis nusikaltimas – tai Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika.
Smurtinių nusikaltimų sąrašas yra pakankamai ilgas – jame yra išvardintos net 57 nusikalstamos veikos. Šiai nusikaltimų kategorijai priskiriami nužudymas; nužudymas labai susijaudinus; naujagimio nužudymas; sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės; padėjimas nusižudyti; sunkus sveikatos sutrikdymas; sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus; nesunkus sveikatos sutrikdymas; neteisėtas laisvės atėmimas; prekyba žmonėmis; išnaudojimas priverstiniam darbui, visi seksualiniai nusikaltimai; vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas; vaiko pirkimas arba pardavimas; vaiko išnaudojimas pornografijai; plėšimas; turto prievartavimas; piktnaudžiavimas; poveikis liudytojui ar nukentėjusiajam; savavaldžiavimas; įtraukimas į prostituciją ir kt.
Visi smurtiniai nusikaltimai yra išvardinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 „Dėl smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąraše.
Deja, nei sukčiavimas (taip pat ir telefoninis sukčiavimas), nei Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių taisyklių pažeidimas (kitaip tariant, asmenų žūtis ar sunkus sveikatos sutrikdymas autoįvykio metu) nepriskiriami smurtinių nusikaltimų kategorijai, todėl padaryta žala iš Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondo neatlyginama.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo priteistą žalą turėtų atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo. Jeigu nusikaltimą padaręs asmuo teismo priteistos žalos neatlygina, nukentėjusysis dėl žalos išieškojimo gali kreiptis į antstolį.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite