Kas atlygins telefoninių sukčių padarytą žalą?

Klausimas: „Esu pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl telefoninio sukčiavimo, tačiau nuteistasis neatlygina man priteistos žalos. Ar man gali būti atlyginama padaryta žala iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo?“

Atsako Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus l. e. p. vedėja Eglė Dervinskienė:
– Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad iš Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondo atlyginama žala tik nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų. Smurtinis nusikaltimas – tai Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika.
Smurtinių nusikaltimų sąrašas yra pakankamai ilgas – jame yra išvardintos net 57 nusikalstamos veikos. Šiai nusikaltimų kategorijai priskiriami nužudymas; nužudymas labai susijaudinus; naujagimio nužudymas; sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės; padėjimas nusižudyti; sunkus sveikatos sutrikdymas; sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus; nesunkus sveikatos sutrikdymas; neteisėtas laisvės atėmimas; prekyba žmonėmis; išnaudojimas priverstiniam darbui, visi seksualiniai nusikaltimai; vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas; vaiko pirkimas arba pardavimas; vaiko išnaudojimas pornografijai; plėšimas; turto prievartavimas; piktnaudžiavimas; poveikis liudytojui ar nukentėjusiajam; savavaldžiavimas; įtraukimas į prostituciją ir kt.
Visi smurtiniai nusikaltimai yra išvardinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 „Dėl smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąraše.
Deja, nei sukčiavimas (taip pat ir telefoninis sukčiavimas), nei Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių taisyklių pažeidimas (kitaip tariant, asmenų žūtis ar sunkus sveikatos sutrikdymas autoįvykio metu) nepriskiriami smurtinių nusikaltimų kategorijai, todėl padaryta žala iš Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondo neatlyginama.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo priteistą žalą turėtų atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo. Jeigu nusikaltimą padaręs asmuo teismo priteistos žalos neatlygina, nukentėjusysis dėl žalos išieškojimo gali kreiptis į antstolį.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite