Kamuojantis stresas apgaulingai slepia skydliaukės ligas

Nuolatinis nuovargis, irzlumas, pyktis iki nevaldomo priepuolio, nemiga, prakaitavimas, svorio svyravimai, nagų, plaukų lūžinėjimas ir kiti nemalonūs simptomai kankina ne vieną. Jeigu šiais negalavimais skundžiasi moterys, medikai paprastai įtaria, kad tai gali būti dažnėjantis skydliaukės funkcijos sutrikimas. Jeigu skundžiasi vyrai – neretai manoma, kad tai – dėl patirto streso darbe, šeimoje ir netrukus tai praeis.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai gydytoja Dangira Babenskienė įspėja, kad dėl skydliaukės per daug arba per mažai išskiriamų hormonų „stresuojantys“ vyrai tampa vis dažnesni medicinos įstaigų lankytojai. „Nerasdami streso, nerimo, irzlumo priežasčių psichologai ir psichiatrai į laboratoriją atsiunčia vyrus pasitikrinti skydliaukės funkcijos. Atlikus skydliaukės hormonų tyrimus dažniausiai paaiškėja tikroji patiriamo streso – nemigos, irzlumo ir prakaitavimo priežastis – skydliaukės funkcijos sutrikimas“, – aiškina gydytoja.
Skydliaukė – stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka. Pagrindinė jos funkcija – hormonų gamyba. Skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą, plečia kraujagysles, padeda išlaikyti normalų širdies ritmą, reguliuoja kraujospūdį, raumenų tonusą, virškinimo funkcijas, kūno augimo procesus, kalcio ir fosforo apykaitą, turi įtakos kaulų retėjimui. Skydliaukė tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, psichikos raidą, todėl neretai skydliaukė dar vadinama žmogaus vidiniu laikrodžiu arba intelekto liauka.
Skydliaukės funkcija gali sutrikti dėl labai įvairių priežasčių. Skydliaukės sutrikimą gali išprovokuoti neracionali mityba, jodo trūkumas, padidėjusi radiacija, aplinkos užterštumas, rūkymas, lėtinė infekcija, genetiniai veiksniai bei staigūs fiziologiniai pokyčiai.
„Analizuodama laboratorinių skydliaukės hormonų tyrimų rezultatus pastebėjau, kad daugėja skydliaukės ligomis sergančių vyrų. Kita tendencija – sergančių amžius vis jaunesnis, todėl jau trisdešimtmečiai turi skydliaukės sutrikimų. Manau, įtakos galėjo turėti 1986 metais įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija ir pasikeitęs gyvenimo būdas šiuo metu“, – pastebi gydytoja D. Babenskienė.
Vienas iš skydliaukės susirgimų yra autoimuninis tiroiditas arba skydliaukės uždegimas. Šios ligos atsiradimą gali paskatinti persirgta virusinė liga, gripas, bakterinė kvėpavimo takų infekcija arba genetinis paveldimumas. Ūminis skydliaukės uždegimas prasideda aiškiais simptomais: karščiavimu, skausmu kaklo srityje, paraudimu. Tačiau dažnai liga yra lėtinio pobūdžio, žmogus nejaučia jokių simptomų, todėl diagnozuojama atsitiktinai ar jau ligai užsitęsus, kada dėl skydliaukės pakenkimo sutrinka jos funkcija. Tokiu atveju būna kompikacijų, gydymas sudėtingesnis ir suprastėja gyvenimo kokybė. Šį susirgimą galima diagnozuoti ligos pradžioje, atlikus skydliaukės hormonų kraujo tyrimus laboratorijoje.
Pastebima dar viena skydliaukės sukeliama problema – padidėjęs cholesterolio kiekis. „Peržiūrėdama laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus pastebėjau, kad dažnai pacientams, kuriems yra padidėjęs skydliaukės išskiriamų hormonų kiekis, taip pat yra padidėjęs ir cholesterolio kiekis. Todėl visuomet rekomenduojame pasitikrinti skydliaukės funkciją visiems, kam yra nustatytas padidėjęs cholesterolio koncentracijos kraujyje kiekis. Neretai būna, kad endokrinologui pradėjus gydyti skydliaukę, sumažėja ir cholesterolis“, – aiškina D. Babenskienė.
Padidėjęs cholesterolis, o ypač pakitusios jo frakcijos (MTL, trigliceridų) turi įtakos aterosklerozės vystymuisi. Dėl susidariusių aterosklerozinių plokštelių susiaurėja širdies vainikinių arterijų spindis, pablogėja širdies raumens kraujotaka ir dėl to atsiranda negrįžtami pakitimai – įvyksta infarktas. Jeigu yra ir kitų rizikos veiksnių: padidėjęs kraujospūdis, uždegimas (uždegiminius kraujagyslių procesus galima įvertinti atlikus didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimą), genetiniai faktoriai, stresas, rūkymas – infarkto ir insulto rizika labai padidėja. Infarktas ir insultas yra pagrindinė mirties priežastis.
„Nors profilaktinių laboratorinių tyrimų Lietuvoje atliekama nedaug, o žmonės apie sveikatą pagalvoja tik ligoninėje ar susirgus artimajam, neretai atsitiktiniai profilaktiniai tyrimai apsaugo nuo komplikacijų, padeda išaiškinti net dešimtmečiais pasislėpusias ligas bei išgelbėja gyvybes. Tai atsiperka, todėl pirmiausia turime investuoti į sveikatą kol esame sveiki. Paskui – gali būti per vėlu“, – įsitikinusi gydytoja D. Babenskienė.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite