Kam teko lėšos, kurių savivaldybės nepanaudojo socialinei paramai?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia 2018 metų analizę, kaip Lietuvos savivaldybės panaudojo lėšas, skirtas piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams. „Pamarys“ atkreipia dėmesį į situaciją Šilutės rajono ir Pagėgių bei kaimyninėse Klaipėdos apskrities savivaldybėse.

Nepanaudota beveik 12 mln. eurų
Praėjusiais metais Lietuvoje socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. Eur, tačiau 117,5 mln. eurų buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims. Niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų.

Pernai Šilutės rajonui buvo skirta per 4 mln. Eur, piniginėms išmokoms teko 1,6 mln. Eur, liko beveik 2,5 mln. Eur, tai sudaro 60,7 proc. lėšų, kurios išskirstytos kitokiai socialinei paramai.
Pagėgių savivaldybei buvo paskirta per 921 tūkst. Eur, išmokoms išleista per 454 tūkst. Eur, nepanaudota išmokoms beveik 467 tūkst. Eur arba 50,7 proc.

Tad kam paskirstytos lėšos, kurios liko nepanaudotos piniginei socialinei paramai – tai yra socialinėms pašalpoms ir būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms?
„Nuo praėjusių metų įstatyme aiškiai įvardijama, kad piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas reikia skirti kitoms socialinės apsaugos sritims – tarp jų ir socialinėms paslaugoms. Nepanaudotos lėšos turėjo padidinti socialinių paslaugų kiekį visoje Lietuvoje ir jų prieinamumą gyventojams. Labai lauktume visuomenės vertinimų, kaip pasikeitė situacija praktiniu lygmeniu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Tai reiškia, kad 117,5 mln. eurų buvo galima skirti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms, kurias savivaldybės skiria savo nuožiūra, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui ar atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.

Riekės nevienodo storumo
35,6 mln. Eur arba 30,3 proc. nepanaudotų lėšų nukreipta socialinėms paslaugoms bei jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti. Tai apima paslaugų teikimą socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, integralią pagalbą namuose. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Skuodo rajono, nė cento neskyrė Pagėgių savivaldybė, Šilutės rajone tam teko beveik 837 tūkst. Eur.

26,8 mln. Eur piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų buvo skirta šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms. Tai apima pagalbą ir socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems, lėšas pagalbos organizavimui įtėviams ir vaikus globojančioms šeimoms, paslaugų teikimą žmonėms namuose, išmokas globėjams, globojantiems be tėvų globos likusius vaikus. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Birštono savivaldybė, neskyrė Neringos savivaldybė. Šilutės rajono savivaldybė paskyrė 60,4 tūkst. Eur, Pagėgių savivaldybė – 130 tūkst. Eur.

Trečioje vietoje – socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygų gerinimas ir darbo užmokesčio didinimas. Tam išleista 11,3 mln. Eur nepanaudotų paramos lėšų. Tai apima ne tik socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimo didinimą, bet ir darbui reikiamos įrangos įsigijimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šilutės rajono savivaldybė tam išleido per 525 tūkst. Eur nepanaudotų lėšų, Pagėgių savivaldybė – 64,8 tūkst. Eur.
Ketvirtoje vietoje pagal išlaidų dydį atsidūrė finansinė parama, skirta skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti: išleista 7,1 mln. Eur. Savivaldybės 6,07 proc. nepanaudotų paramos lėšų skyrė vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms.

Šias pašalpas savivaldybės skiria gyventojams, kuriems pagal įstatymą nepriklauso įprastai skiriama piniginė socialinė parama, bet savivaldybė įvertina individualią šeimos ar asmens situaciją ir mato, kad parama būtina. Šios srities pašalpos gali būti mokamos socialiai remtinų žmonių dantų protezavimui, paramai studentams, žmonėms, kuriuos ištinka gaisras, liga ar kitos negandos, taip pat galima kompensuoti komunalinių atliekų surinkimą nepasiturintiems gyventojams.
Šilutės rajone tam išleista 583,2 tūkst. Eur, Pagėgių savivaldybėje – 13,1 tūkst. Eur.

6,3 mln. Eur nepanaudotų lėšų pernai teko bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdytoms socialinėms programoms. Šilutės rajono savivaldybė tam išskirstė 153,7 tūkst. Eur,

Pagėgių – 8 tūkst. Eur.
Šeštoje vietoje lieka socialinę riziką patiriančių šeimų ir asmenų reabilitacija bei integracija – paskirta 5,6 mln. Eur iš 117,5 mln. eurų piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Pagėgiai – 168,9 tūkst. Eur, Šilutės rajone tam išleista 157,4 tūkst. Eur.

Socialiniams būstams ir šio fondo plėtrai savivaldybės išleido 4,9 mln. Eur. Daugiausia šiai sričiai skyrė Pagėgių savivaldybė – 74,8 tūkst. Šiam tikslui lėšų neskyrė Šilutės rajonas.

Aštuntoje vietoje su 4,4 mln. Eur finansavimu liko neįgaliųjų socialinė integracija. Tai apima neįgaliųjų autobusų išlaikymą, integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimą, būsto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, lauko erdvių, visuomeninės paskirties ir kitų patalpų pritaikymą neįgaliesiems. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Kaišiadorių rajonas, neskyrė Palanga, Neringa. Šilutės rajone skirta 149,6 tūkst. Eur, Pagėgių krašte – 4,6 tūkst. Eur.

Užimtumui didinti savivaldybėse skirta 1,3 mln. Eur. Užimtumo programoms skirta 1,12 proc. nepanaudotų lėšų. Tai apima jaunimo užimtumo rėmimą, darbo ieškančių asmenų įdarbinimą, atsižvelgus į seniūnijų poreikius, užimtumo didinimo programų vykdymą. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Biržų rajonas, neskyrė 35 savivaldybės, taip pat Šilutės ir Pagėgių savivaldybės.

Dešimta vieta teko savivaldybių administracijose dirbančių socialinių išmokų specialistų atlyginimams didinti: skirta 1,3 mln. Eur. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Visagino miestas, neskyrė 28 savivaldybės.

Vienuoliktoje vietoje liko smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencija – tik 0,6 mln. Eur. Pagalbai priklausomybių turintiems žmonėms, smurto, savižudybių prevencijos programų finansavimui savivaldybės skyrė 0,57 proc. nepanaudotų piniginės socialinės paramos lėšų. Daugiausia – Kalvarija, o 33 savivaldybės neskyrė, tarp tokių ir Šilutės r. bei Pagėgių savivaldybės. Nors smurto, savižudybių, priklausomybių ir pernai, ir šiemet esama su kaupu…

Niekam nepaskirstyta liko 11,9 mln. Eur. Iš visų 117,5 mln. Eur, kurie galėjo būti panaudoti visoms paminėtoms sritims, 10 proc. lėšų neperskirstyta. Visų nepanaudotų lėšų socialinės apsaugos sritims neperskirstė 14 savivaldybių: Kaunas – 4,3 mln. Eur, Panevėžys – 2 mln. Eur ir kt. Šių 14-os savivaldybių sąraše nėra Klaipėdos apskrities savivaldybių.

Spaudai parengė Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite