Šilutės Hugo Šojaus dvare edukacinę pamoką apie kalėdinius Mažosios Lietuvos kepinius surengė Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aksavera Mikšienė. Dalyvavo muziejaus darbuotojos ir šilutiškės, kurioms rūpi, kaip švenčių stalą papuošti kuo gardesniais kepiniais, kokius kepdavo mūsų močiutės ir mamos.

„Meduoliai – ne prabangos maistas, juos kepdavo skurdžiau gyvenančių šeimų šeimininkės, jų nereikėdavo puošti. Jie galėdavo ilgai stovėti. Prikepdavo pilną dubenį, padėdavo ant spintos, uždengdavo… ir palikdavo laukti šv. Kalėdų. Į Europą paprotys kepti meduolius atkeliavo iš Egipto. Kaziuko turguose Lietuvoje jau apie 400 metų pardavinėjami meduoliai, – pasakojo etnografė Aksavera Mikšienė. – Plonesnius, gražesnius kepinius vėliau pradėta kepti dvaruose, kur jau turėdavo cukraus ir nebereikėjo naudoti runkelių sirupo“.
A. Mikšienė papasakojo, pagal kokius receptus pati kepa kalėdinius kepinius. Su jais jau supažindino Pagėgių savivaldybės Šilgalių bendruomenę, Algimanto Mackaus gimnazijos mokinius ir mokytojas.
Pamokytos, iš kokių produktų maišyti tešlą, kokių prieskonių dėti, ėmėmės darbo. Muziejaus virtuvėlėje, esančioje viename iš dvarui priklausančių pastatų, užvirė kulinarių darbas. Pirmiausia kruopščiai iškočiojome tešlą (taupydama visų brangų laiką, A. Mikšienė buvo ją paruošusi), vėliau su formelėmis formavome sausainius. Visas sudomino tai, kad į sausainio kiaurymę – tešloje išpjaustytą eglutės ar kitokią formą – dėjome po vieną ar du ledinukus. Kepimo krosnelė puikiai kaito ir netrukus kalnas sausainių – eglučių, paukščiukų, žvaigždučių ir kitokių – puikavosi ant stalo.
Ypač gražūs buvo sausainiai su ledinukais – juose susiformavo skaidrus langelis. Etnografė pasakojo, kad senovėje moterys stengdavosi įdėti kuo daugiau prieskonių, priskaičiuodavo net iki devynių. Tai galėjo būti imbieras, muskato riešutas, gvazdikėliai, cinamonas, kvapnieji pipirai, citrinos žievelė.
„Niekada šeimininkės negalėdavo išsiversti be imbiero ir muskato – jie privalomi kalėdinių meduolių ir sausainių prieskoniai. Svarbu ir sausainių puošyba. Papuošti jie ne tik savo kvapais vilioja prie stalo susėdusius namiškius“, – pasakojo A. Mišeikienė. Vėliau mokėmės, kaip papuošti sausainius: pasiruošti kremą, iš ko pasigaminti tūtelę, iš kurios ant sausainių „piešiama“ kremu.
Kalėdų švenčių stebuklas neįmanomas be ruošimosi Kūčių vakarienei – Kūčių stalo dengimo, valgių gaminimo, jų išdėstymo, įvairovės ir simbolinės reikšmės. Labai svarbu tai daryti su savo šeimos nariais, perduoti iš kartos į kartą tradicijas, kurių laikėsi mūsų tėvai ir protėviai.
Tos šeimininkės, kurioms buvo įdomu, galėjo susipažinti su ponios Aksaveros ir Svetlanos Jašinskienės sudaryta knyga „Lietuvininkų valgiai“ ir joje esančiais kalėdinių valgių receptais. Keletą pateikiame ir laikraščio skaitytojams.
Kalėdiniai sausainiai (pipiernėščiai)

Reikia: 1 stiklinės cukrinių runkelių sirupo; 3 šaukštų medaus, miltų, 100 g sviesto, prieskonių.

Stiklinę cukrinių runkelių sirupo, tris šaukštus medaus, 100 g sviesto ir prieskonius (imbierą, gvazdikėlius, muskato riešutą, cinamoną, citrinos žievelę, kvapiuosius pipirus) sumaišyti, dėti į keptuvę, įpilti stiklinę vandens ir pakaitinti, bet neužvirinti. Masę atšaldyti, miltų berti tiek, kad tešlą būtų galima minkyti. Tešlą iškočioti, daryti mažus meduolius ir kepti krosnyje arba orkaitėje.
Kalėdinis pyragas

Reikia: 500 g miltų, 200 g sviesto, šilto pieno, 400 g cukraus, 2 trynių, 0,5 kg varškės, 1 pakelio vanilinio cukraus.

Iš miltų ir šilto pieno išmaišyti vidutinio kietumo tešlą. Iškočiojus blyną, į jo vidurį dėti visą gabaliuką margarino ar sviesto, blyną keturis kartus lankstyti kaip voką ir kočioti. Varškę, kiaušinių trynius, cukrų, vanilinį cukrų, aguonas, citrinos žievelę ištrinti ir gerai išmaišyti į vientisą masę. Ant paskutinį kartą iškočioto blyno dėti ištrintą varškės masę. Susukti vyniotinį, patepti kiaušinio plakiniu, pabarstyti miltais, sumaišyti su sviestu ir cukrumi ir dėti į krosnį kepti.

Krosnelėje skrudo sausainiai, kvepėjo ant stalo auštantys iškeptieji, o atkakliausiosios dar bandė parodyti savo meną, kuri gražiau papuoš savo kepinius.
Birutė Morkevičienė