Kaip su sunkiąja technika pervažiuoti per Švėkšną?

Švėkšnos miestelio gyventojai lengviau atsikvėptų, jei neliktų poros eismo problemų.

Švėkšnos viadukas.

Viadukas statytas prieš 130 metų
Švėkšnoje, nuo Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios šventoriaus į parką vedantis viadukas pastatytas anksčiau už bažnyčią, apie 1885 metus. Retas statinys Lietuvoje ir bažnyčios šventoriaus mūras iškilo kanauninko Petro Staškausko rūpesčiu. Viadukas kartu su bažnyčios šventoriumi ir grafo Pliaterio parku bei sodyba sukūrė architektūrinę visumą, aplinkui kurią formavosi Švėkšna. Dviejų angų arkinis viadukas su akmenų ir plytų mūro konstrukcijomis šiandien yra unikalus statinys. Prieš 10 metų jis įrašytas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Prieš 130 metų niekam nė į galvą nebūtų šovusi mintis, kad ateis laikas, kai po viaduku pravažiuoti žmonės norės ne tik arkliais, bet ir didžiulėmis transporto priemonėmis… O šiais laikais problema, kaip įvažiuoti į Švėkšną stambiuoju transportu, egzistuoja jau ne daugelį metų.
Pastebėjus, kad aukštesnės transporto priemonės niokoja viaduką, buvo pastatytas kelio ženklas, ribojantis eismą sunkiasvorėms transporto priemonėms. Nors ženklas stovi senai, tačiau vis dar pasitaiko užsižioplinusių vairuotojų. Prieš 8 metus įstrigęs automobilis stipriai apniokojo viaduką. Pernai ir vėl po viaduku įstrigo automobilis.
Pasiūlymų yra
Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, ką daryti dėl eismo ribojimo ir viaduko išsaugojimo sumanymų yra. Viena iš priežasčių, kodėl jų nepavyksta įgyvendinti, esanti politinio stabilumo Šilutės r. savivaldybėje stoka. Suradus išeitį ir galimus veiksmus suderinus su Savivaldybės vadovais, jiems pasikeitus, vėl viską tenka pradėti nuo pradžių…
Vienas iš galimų problemos sprendimų būdų būtų įrengti šviesoforą. Kitas – tranzitinį transportą ties Inkakliais nukriepti per Nikėlų, Šiaulių kaimus, patenkant į kelią Žemaičių Naumiestis – Švėkšna. Susidarytų beveik 8 km vingis. Problemą išspręsti padėtų žiedinė sankryža prie bažnyčios. Čia yra judriausia miestelio vieta: bažnyčia, parduotuvės, aikštė, kur vyksta turgūs. Nors ši vieta dėl nedidelio greičio nėra avaringiausia, tačiau, pasak seniūno A. Šepučio, „pasibučiavimų“ netrūksta. Švėkšniškiai gerai žino, kaip elgtis šioje vietoje, na, o atvykę svečiai lyg ir pasimeta.
Eismo sąlygas sunkina pastatyti automobiliai. Ypač sudėtingos eismo sąlygos susidaro, kai automobiliai gatvėje statomi prie bažnyčios ar parduotuvių. Kiek aiškiau tapo, kai geltonomis linijomis buvo pažymėtos vietos, draudžiančios automobilių stovėjimą.
Vis tiek eismo sąlygas sunkina prie posūkio į miestelį sustojusios didžiulės prekes gabenančios mašinos. Jas lenkiant prireikia ypatingo akylumo. A. Šeputis sako, kad žiedinės sankryžos įrengimo prie bažnyčios projektas buvo parengtas dar 2008 metais. Tuo pat metu Šilutės r. savivaldybės užsakymu buvo padarytas ir kitas projektas – žiedinės sankryžos Vilkėno–Žalgirio gatvėje. Šis projektas buvo gavęs net pirmumo teisės žymą.
Deja, metai bėgo, o reikalai nepajudėjo. Per tą laiką paseno statybos reglamentas, kuris dabar yra koreguojamas. Švėkšnos seniūnas A. Šeputis tikisi, kad šie du miestelio skauduliai vis dėlto bus pašalinti. Tikimasi problemoms spręsti panaudoti tikslines lėšas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite