Kaip su sunkiąja technika pervažiuoti per Švėkšną?

Švėkšnos miestelio gyventojai lengviau atsikvėptų, jei neliktų poros eismo problemų.

Švėkšnos viadukas.

Viadukas statytas prieš 130 metų
Švėkšnoje, nuo Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios šventoriaus į parką vedantis viadukas pastatytas anksčiau už bažnyčią, apie 1885 metus. Retas statinys Lietuvoje ir bažnyčios šventoriaus mūras iškilo kanauninko Petro Staškausko rūpesčiu. Viadukas kartu su bažnyčios šventoriumi ir grafo Pliaterio parku bei sodyba sukūrė architektūrinę visumą, aplinkui kurią formavosi Švėkšna. Dviejų angų arkinis viadukas su akmenų ir plytų mūro konstrukcijomis šiandien yra unikalus statinys. Prieš 10 metų jis įrašytas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Prieš 130 metų niekam nė į galvą nebūtų šovusi mintis, kad ateis laikas, kai po viaduku pravažiuoti žmonės norės ne tik arkliais, bet ir didžiulėmis transporto priemonėmis… O šiais laikais problema, kaip įvažiuoti į Švėkšną stambiuoju transportu, egzistuoja jau ne daugelį metų.
Pastebėjus, kad aukštesnės transporto priemonės niokoja viaduką, buvo pastatytas kelio ženklas, ribojantis eismą sunkiasvorėms transporto priemonėms. Nors ženklas stovi senai, tačiau vis dar pasitaiko užsižioplinusių vairuotojų. Prieš 8 metus įstrigęs automobilis stipriai apniokojo viaduką. Pernai ir vėl po viaduku įstrigo automobilis.
Pasiūlymų yra
Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, ką daryti dėl eismo ribojimo ir viaduko išsaugojimo sumanymų yra. Viena iš priežasčių, kodėl jų nepavyksta įgyvendinti, esanti politinio stabilumo Šilutės r. savivaldybėje stoka. Suradus išeitį ir galimus veiksmus suderinus su Savivaldybės vadovais, jiems pasikeitus, vėl viską tenka pradėti nuo pradžių…
Vienas iš galimų problemos sprendimų būdų būtų įrengti šviesoforą. Kitas – tranzitinį transportą ties Inkakliais nukriepti per Nikėlų, Šiaulių kaimus, patenkant į kelią Žemaičių Naumiestis – Švėkšna. Susidarytų beveik 8 km vingis. Problemą išspręsti padėtų žiedinė sankryža prie bažnyčios. Čia yra judriausia miestelio vieta: bažnyčia, parduotuvės, aikštė, kur vyksta turgūs. Nors ši vieta dėl nedidelio greičio nėra avaringiausia, tačiau, pasak seniūno A. Šepučio, „pasibučiavimų“ netrūksta. Švėkšniškiai gerai žino, kaip elgtis šioje vietoje, na, o atvykę svečiai lyg ir pasimeta.
Eismo sąlygas sunkina pastatyti automobiliai. Ypač sudėtingos eismo sąlygos susidaro, kai automobiliai gatvėje statomi prie bažnyčios ar parduotuvių. Kiek aiškiau tapo, kai geltonomis linijomis buvo pažymėtos vietos, draudžiančios automobilių stovėjimą.
Vis tiek eismo sąlygas sunkina prie posūkio į miestelį sustojusios didžiulės prekes gabenančios mašinos. Jas lenkiant prireikia ypatingo akylumo. A. Šeputis sako, kad žiedinės sankryžos įrengimo prie bažnyčios projektas buvo parengtas dar 2008 metais. Tuo pat metu Šilutės r. savivaldybės užsakymu buvo padarytas ir kitas projektas – žiedinės sankryžos Vilkėno–Žalgirio gatvėje. Šis projektas buvo gavęs net pirmumo teisės žymą.
Deja, metai bėgo, o reikalai nepajudėjo. Per tą laiką paseno statybos reglamentas, kuris dabar yra koreguojamas. Švėkšnos seniūnas A. Šeputis tikisi, kad šie du miestelio skauduliai vis dėlto bus pašalinti. Tikimasi problemoms spręsti panaudoti tikslines lėšas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite