Kaip su sunkiąja technika pervažiuoti per Švėkšną?

Švėkšnos miestelio gyventojai lengviau atsikvėptų, jei neliktų poros eismo problemų.

Švėkšnos viadukas.

Viadukas statytas prieš 130 metų
Švėkšnoje, nuo Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios šventoriaus į parką vedantis viadukas pastatytas anksčiau už bažnyčią, apie 1885 metus. Retas statinys Lietuvoje ir bažnyčios šventoriaus mūras iškilo kanauninko Petro Staškausko rūpesčiu. Viadukas kartu su bažnyčios šventoriumi ir grafo Pliaterio parku bei sodyba sukūrė architektūrinę visumą, aplinkui kurią formavosi Švėkšna. Dviejų angų arkinis viadukas su akmenų ir plytų mūro konstrukcijomis šiandien yra unikalus statinys. Prieš 10 metų jis įrašytas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Prieš 130 metų niekam nė į galvą nebūtų šovusi mintis, kad ateis laikas, kai po viaduku pravažiuoti žmonės norės ne tik arkliais, bet ir didžiulėmis transporto priemonėmis… O šiais laikais problema, kaip įvažiuoti į Švėkšną stambiuoju transportu, egzistuoja jau ne daugelį metų.
Pastebėjus, kad aukštesnės transporto priemonės niokoja viaduką, buvo pastatytas kelio ženklas, ribojantis eismą sunkiasvorėms transporto priemonėms. Nors ženklas stovi senai, tačiau vis dar pasitaiko užsižioplinusių vairuotojų. Prieš 8 metus įstrigęs automobilis stipriai apniokojo viaduką. Pernai ir vėl po viaduku įstrigo automobilis.
Pasiūlymų yra
Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, ką daryti dėl eismo ribojimo ir viaduko išsaugojimo sumanymų yra. Viena iš priežasčių, kodėl jų nepavyksta įgyvendinti, esanti politinio stabilumo Šilutės r. savivaldybėje stoka. Suradus išeitį ir galimus veiksmus suderinus su Savivaldybės vadovais, jiems pasikeitus, vėl viską tenka pradėti nuo pradžių…
Vienas iš galimų problemos sprendimų būdų būtų įrengti šviesoforą. Kitas – tranzitinį transportą ties Inkakliais nukriepti per Nikėlų, Šiaulių kaimus, patenkant į kelią Žemaičių Naumiestis – Švėkšna. Susidarytų beveik 8 km vingis. Problemą išspręsti padėtų žiedinė sankryža prie bažnyčios. Čia yra judriausia miestelio vieta: bažnyčia, parduotuvės, aikštė, kur vyksta turgūs. Nors ši vieta dėl nedidelio greičio nėra avaringiausia, tačiau, pasak seniūno A. Šepučio, „pasibučiavimų“ netrūksta. Švėkšniškiai gerai žino, kaip elgtis šioje vietoje, na, o atvykę svečiai lyg ir pasimeta.
Eismo sąlygas sunkina pastatyti automobiliai. Ypač sudėtingos eismo sąlygos susidaro, kai automobiliai gatvėje statomi prie bažnyčios ar parduotuvių. Kiek aiškiau tapo, kai geltonomis linijomis buvo pažymėtos vietos, draudžiančios automobilių stovėjimą.
Vis tiek eismo sąlygas sunkina prie posūkio į miestelį sustojusios didžiulės prekes gabenančios mašinos. Jas lenkiant prireikia ypatingo akylumo. A. Šeputis sako, kad žiedinės sankryžos įrengimo prie bažnyčios projektas buvo parengtas dar 2008 metais. Tuo pat metu Šilutės r. savivaldybės užsakymu buvo padarytas ir kitas projektas – žiedinės sankryžos Vilkėno–Žalgirio gatvėje. Šis projektas buvo gavęs net pirmumo teisės žymą.
Deja, metai bėgo, o reikalai nepajudėjo. Per tą laiką paseno statybos reglamentas, kuris dabar yra koreguojamas. Švėkšnos seniūnas A. Šeputis tikisi, kad šie du miestelio skauduliai vis dėlto bus pašalinti. Tikimasi problemoms spręsti panaudoti tikslines lėšas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite