Kaip išsirinkti pirmą automobilį, pataria Benediktas Vanagas

Pigus, saugus ir lengvai eksploatuojamas, – sakoma, kad toks turėtų būti pirmasis automobilis. Panašios nuomonės yra ir 80 proc. apklausos dalyvių, teigusių, kad pirmąja mašina tapti turėtų nedidelis miesto automobilis. Tačiau kai ateina laikas jį įsigyti, dažnai jaunuoliams prioritetais tampa estetika, įvaizdis ir vairavimo malonumas. „Inbank team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas dalijasi patarimais, kaip jaunam vairuotojui išsirinkti automobilį, kuris vėliau netaptų galvos skausmu.

„Pirmojo automobilio pirkimas mūsų kultūroje yra romantizuojamas. Tikima, kad  jis suteikia daug laisvės ir atveria naujas galimybes, tad norisi turėti maksimaliai gerą automobilį. Apie įsipareigojimus galvojama jau jį nusipirkus. Tačiau reikia pripažinti, kad retas iš mūsų gali nepasiduoti emocijoms ir pragmatiškai išsirinkti automobilį. Todėl planavimas turėtų būti pirmas ir pats atsakingiausias etapas“, – sako B. Vanagas.

Pirmiausia įsivertinkite savo biudžetą

Rinktis automobilį reikia pradėti nuo realistinio kainų rėžio nusistatymo. „Jei pradėsite rinktis automobilį nenusistatę biudžeto, lūkesčiai naujam pirkiniui gali greitai išsipūsti. Norėsis, kad jis būtų ir su gera rida, ir patogus, ir turėtų daug privalumų. Dažnai akys nori daugiau nei leidžia kišenė, todėl pirma nubrėžkite kainos lubas. Geriau įsigyti tvarkingą automobilį pagal kišenę negu mašiną su neaiškia istorija ir mažesne nei rinkos kaina“, – teigia „Inbank team Pitlane“ pilotas.

Tačiau jei brangesnis automobilis yra nepalyginamai saugesnis, taupesnis ar kitaip pranašesnis, reikiamą dalį sumos galite finansuoti. Tokiu atveju atsakingai įvertinkite savo galimybes vykdyti savo įsipareigojimus.

Dar prieš rinkdamiesi automobilį, atsižvelkite ne tik į turimas santaupas jam nusipirkti, bet ir į tai, kiek galėsite skirti automobilio išlaikymui. Per mėnesį visoms automobilio išlaidoms turėtumėte skirti ne daugiau 15-20 procentų pajamų.

„Perkant pirmą automobilį apskaičiuoti galimas mėnesines išlaidas gali atrodyti sudėtinga, bet taip nėra. Pirma, įvertinkite kiek kilometrų per mėnesį vidutiniškai nuvažiuosite, taip galėsite apskaičiuoti preliminarias išlaidas kurui. Tik turėkite omenyje, kad jo kainos svyruoja ir ilgainiui auga. Taip pat porą kartų į metus reikės keisti automobilio tepalus, filtrus ir valytuvus. Žiemai reikės padangų, kurių komplektas kainuos kelis šimtus eurų. Dar yra išlaidos draudimui ir „atsidėjimas“ nenumatytiems remontams“, – vardija B. Vanagas.

Potencialių išlaidų įvertinimas gali netgi padėti apsispręsti, kokį automobilį išsirinkti. Pavyzdžiui, galingas ir senesnis automobilis mieste sunaudoja 10 litrų degalų, mažiau galingas ir naujesnis – 7 litrus, o per metus planuojate nuvažiuoti 15 000 kilometrų. Vien išlaidoms degalams su pastaruoju sutaupytumėte apie 500 eurų per metus. Neskaičiuojant kitų eksploatacijos kaštų.

Kaip išsirinkti pirmą automobilį arba meilė iš išskaičiavimo

Kai atliksite namų darbus ir įsivertinsite savo biudžetą bei galimybes išlaikyti automobilį, galite pradėti rinktis konkretų modelį. Šiame etape B. Vanagas įspėja išvengti vienos didžiausių klaidų.

„Renkantis pirmą automobilį, atsiminkite paprastą taisyklę – jis nėra investicija ir ims prarasti vertę vos jį nusipirksite. Būkite pragmatiški ir rinkitės iš modelių, kuriuos pigu išlaikyti ir kurie yra užsitarnavę „neužmušamų“ vardą. Pavyzdžiui, japoniški automobiliai garsėja savo patikimumu. Jei aptarnavimai ir tepalų keitimas atliekami laiku, jie gali nuvažiuoti ir 500 000 kilometrų“, – sako vienas labiausiai patyrusių Lietuvos lenktynininkų.

Vertindami automobilių patikimumą neskubėkite pasitikėti draugų ar komentatorių internete patarimais. Jie nebūtinai yra objektyvūs.

Verčiau pasirinktus modelius patikrinkite nepriklausomų vertintojų reitinguose. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje veikianti techninės apžiūros asociacija (TÜV) kasmet sudaro patikimiausių naudotų automobilių reitingą. Jame pateikiama informacija, kokia dalis automobilių pagal konkretų modelį ir pagaminimo metus turėjo trūkumų. Šis reitingas ypatingas tuo, kad sudaromas pagal realiai atliktas technines apžiūras.

Kai išsirinksite konkretų automobilį, prieš pirkdami patikrinkite jo identifikavimo numerį (VIN). Jis parodys automobilio istoriją, turėtus eismo įvykius ir kitą aktualią informaciją, kurios pardavėjas nežinojo arba nenorėjo pasakyti. Net ir tuo atveju, kai VIN patikra neatskleidė didelių trūkumų, prieš pirkdami pirmąjį automobilį patikrinkite servise arba derėkitės, kad pardavėjas raštu suteiktų bent kelių mėnesių garantiją.

Nepamirškite įvertinti saugumo

Mažas ir pigus automobilis gali vilioti savo prieinamumu ir mažais išlaikymo kaštais, tačiau eismo įvykių metu tokia mašina nebūtinai bus saugi.

„Kai kalbame apie senesnius automobilius, avarijų metu didesni bei sunkesni ir mažiau nukenčia, ir geriau apsaugo keleivius. Tokie yra fizikos dėsniai. Visgi, situacija naujesnių dėvėtų automobilių rinkoje yra kitokia. Net ir mažiausi – super mini klasės – modeliai turi daug aktyvios bei pasyvios saugumo įrangos ir keleivius apsaugo ne blogiau nei didesni“, – paaiškina B. Vanagas.

Tikimybė, kad mažai patirties turintis vairuotojas pateks į didesnį ar mažesnį įvykį, yra didelė. „Mažų mažiausiai pirmasis automobilis turėtų turėti elektroninę stabilumo kontrolę (ESC) ir stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS). Tačiau jei yra galimybė, rinkitės modelius, kurie turi daugiau saugumo įrangos. Ji gali išgelbėti gyvybę“, – tvirtina lenktynininkas.

Papildomą saugumo įrangą gali sudaryti traukos kontrolė, kuri padeda išlaikyti automobilio stabilumą pagreitėjimo metu, įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos ir automatinio avarinio stabdymo sistemos ar aklosios zonos indikatorius.

Jei dvejojate, ar pasirinktas modelis yra pakankamai saugus, patikrinkite jį „EuroNCAP“ sąrašuose. Ši organizacija atlieka nepriklausomus automobilių saugumo vertinimus. Jie padės geriau suprasti, kokį automobilį išsirinkote.

Apklausa: kiek turėtų kainuoti pirmasis automobilis?

Net 50 proc. banko „Inbank“ apklausoje dalyvavusių lietuvių nurodė, kad pirmasis pradedančio vairuotojo automobilis turi kainuoti nuo 1000 iki 3000 eurų. Kas ketvirtas sako, kad mašiną reiktų pirkti už 3000-5000 eurų. Iki 1000 eurų už pirmąją transporto priemonę mokėti rekomenduoja 17 proc. respondentų. Likusieji siūlo pirkti brangesnius automobilius.

„Perkant pirmąjį automobilį lietuviai tėvai dalinasi į tris grupes. Pirmoji tvirtinta, kad nereikia išlaidauti ir mašinos neturėtų būti gaila, jei sugestų ar pakliūtų į eismo įvykį. Antroji renkasi kiek brangesnius, bet saugesnius automobilius. Jie mano, kad jaunuolis tokią mašiną labiau saugos, o jei paklius į eismo įvykį bent smarkiai nenukentės. Trečioji, ir kol kas mažiausia grupė, pirmajam automobiliui netaupo. Jie renkasi naujesnes mašinas su papildoma saugumo įranga bei taupiais varikliais“, – sako „Inbank“ komercijos direktorius Vaidotas Rimeikis.

Tik vienas iš dešimties apklausos dalyvių tvirtino, kad tėvai neprivalo prisidėti prie pirmojo automobilio pirkimo. Likusieji teigia, kad tėvams reiktų daugiau ar mažiau padėti savo vaikams įsigyti automobilį bei jį išlaikyti.

Du trečdaliai respondentų mano, kad prireikus dalį ar visą automobilio kainą galima finansuoti paskola. Likusieji siūlo pirmąją transporto priemonę įsigyti tik iš santaupų.

Apklausa atlikta 2020 m. rugpjūtį. Joje dalyvavo 240 asmenų iš visos Lietuvos, kurie sutiko gauti „Inbank“ naujienlaiškius el. paštu.

Apie „Inbank“
„Inbank“ yra estiškos kilmės skaitmeninis bankas, teikiantis finansavimo ir taupymo paslaugas. Skaitmenizuoti procesai bankui leidžia paslaugas teikti visur, kur tik yra interneto ryšys. Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje „Inbank“ turi daugiau nei 550 000 klientų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite