Kaip autonominės transporto priemonės keis Lietuvos transporto sektorių?

Nuotr. iš pixabay.com

Pirmasis autonominis automobilis buvo sukurtas dar 1977 metais Japonijoje?  Tsukuba Mechanical inžinieriai pristatė transporto priemonę, kuri galėjo sekti gatvės žymėjimus ir važiuoti iki 20 mylių per valandą greičiu, naudodama dvi ant automobilio sumontuotas kameras. Šis istorinis faktas žymi autonominių transporto priemonių (AV) eros pradžią, kuri šiandien keičia mūsų supratimą apie transportą.

Autonominės transporto priemonės, dar vadinamos savarankiškai važiuojančiais automobiliais, yra transporto priemonės, galinčios judėti be žmogaus įsikišimo. Jos remiasi pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip jutikliai, kameros, radarai ir dirbtinio intelekto (DI) sistemos, kurios leidžia analizuoti aplinką ir priimti vairavimo sprendimus.

Automobilinės inžinerijos draugija (SAE) išskiria šešis automatizavimo lygius:

  • 0 lygis: nėra automatizavimo – vairuotojas visiškai valdo transporto priemonę.
  • 1 lygis: vairuotojo pagalba – sistema gali valdyti vairą ARBA greitį.
  • 2 lygis: dalinė automatizacija – sistema valdo ir vairą, ir greitį, bet vairuotojas privalo stebėti kelią.
  • 3 lygis: sąlyginė automatizacija – automobilis gali vairuoti savarankiškai tam tikromis sąlygomis, tačiau vairuotojas turi būti pasirengęs perimti valdymą.
  • 4 lygis: aukšta automatizacija – automobilis važiuoja savarankiškai ribotose zonose be vairuotojo įsikišimo.
  • 5 lygis: pilna automatizacija – automobilis gali važiuoti savarankiškai visomis sąlygomis.

Šiuo metu dauguma AV technologijų pasiekė 2 arba 3 lygį, o 4 ir 5 lygiai vis dar yra intensyviai testuojami ir tobulinami.

Autonominių transporto priemonių privalumai

AV technologija siūlo daugybę privalumų, kurie gali transformuoti transporto sektorių. Štai keletas pagrindinių aspektų, paremtų statistika:

  • Saugumas: JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) teigia, kad 94% eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus klaidų. AV gali sumažinti šį skaičių, nes jos nepavargsta, nebūna išsiblaškiusios ir nevairuoja apsvaigusios. Pavyzdžiui, „Waymo“ AV testavimo metu nuvažiavo 20 milijonų mylių be reikšmingų incidentų.
  • Eismo efektyvumas: AV gali sumažinti spūstis, optimizuodamos greitį ir bendraudamos tarpusavyje. Tyrimai rodo, kad jos gali sumažinti eismo vėlavimus iki 26%.
  • Aplinkosauga: dauguma AV yra elektrinės, o tai mažina išmetamųjų dujų kiekį. Efektyvesnis eismas taip pat sumažina degalų sąnaudas – AV gali sumažinti degalų suvartojimą iki 10%.
  • Prieinamumas: AV pagerina mobilumą senjorams ir žmonėms su negalia, suteikdamos jiems nepriklausomybę.

Iššūkiai ir susirūpinimą keliantys klausimai

Nepaisant privalumų, AV technologija susiduria su rimtais iššūkiais:

  • Technologiniai apribojimai: AV sunkiai susidoroja su sudėtingomis situacijomis, tokiomis kaip blogas oras. Statistika rodo, kad AV įvyksta 9,1 avarijos milijonui mylių, palyginti su 4,1 avarijos žmogaus vairuojamoms transporto priemonėms.
  • Kibernetinis saugumas: AV yra pažeidžiami kibernetinių atakų, kurios gali sutrikdyti jų veikimą.
  • Etiniai klausimai: AV turi priimti sprendimus kritinėse situacijose, o 57% JAV piliečių nori aiškumo dėl teisinės atsakomybės avarijų metu.
  • Reguliavimas: teisės aktai dar neatitinka technologijos pažangos. Lietuva ir daugelis kitų šalių dar neturi aiškių AV taisyklių.

Autonominės transporto priemonės Lietuvoje ir ES

Lietuva ir ES aktyviai dalyvauja AV plėtroje. Europos Komisija siekia, kad iki 2030 metų AV taptų plačiai prieinamos. Lietuvoje vyksta bandomieji AV projektai Vilniuje ir Kaune, orientuoti į viešąjį transportą.

ES finansuoja iniciatyvas, tokias kaip projektas „Self-driving trucks en route to transform Europe’s freight sector“, kuris tiria AV sunkvežimių poveikį krovininiam transportui. Šie sunkvežimiai gali sumažinti pristatymo laiką ir degalų sąnaudas, tai ypač aktualu Lietuvai kaip tranzito šaliai.

Remiantis CNN straipsniu, JAV jau pradėjo veikti pirmieji sunkvežimiai be vairuotojo, vežantys krovinius tarp Dalaso ir Hiustono. Tai rodo AV komercinio naudojimo pradžią.

„Supercar Blondie“ straipsnis pabrėžia, kad AV sunkvežimiai sumažina logistikos išlaidas ir gerina pristatymo greitį – tai svarbu Lietuvos transporto sektoriui, kuris sudaro 13% šalies BVP.

Autonominės transporto priemonės žada revoliuciją transporte, gerindamos saugumą, efektyvumą ir tvarumą. Lietuvai svarbu sekti šią technologiją ir dalyvauti jos plėtroje, siekiant išnaudoti visas galimybes.

pr2025/082

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kelionė po knygų pasaulį tęsiasi – Knygų skaitytojų klubo susitikimas bibliotekoje

Gražia tradicija tapo knygų mylėtojų ir skaitymo entuziastų susitikimai Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Vienas tokių gražių, jaukių ir prasmingų susibūrimų įvyko 2025 m. gegužės 14 d., kai bibliotekoje veikiančio Knygų skaitytojų klubo nariai tęsė literatūrinių pokalbių ciklą prie arbatos puodelio. Dalintasi mintimis ir skaitymo patirtimi aptariant praėjusio susitikimo metu būsimai literatūrinei diskusijai pasirinktus rašytojo Juozo Gaižausko kūrinius, diskutuota apie tolimesnius klubo veiklos planus bei keistasi skaitinių rekomendacijomis. Kitam susitikimui pasirinkta tema – išskirtinė: bus skaitomos ir aptariamos knygos, kurių

Orai savaitgalį bus šiltesni

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančio savaitgalio orus. Gegužės 16 d., penktadienį, dieną daugelyje rajonų protarpiais palis. Vėjas rytinių krypčių, 9-14 m/s. Temperatūra sieks 8-13 laipsnių šilumos. Gegužės 17 d., šeštadienį, naktį vietomis, dieną daug kur protarpiais palis. Vėjas rytinių krypčių, 6-11 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos, 0-2 laipsniai šalčio, dieną bus 10-15 laipsnių šilumos. Gegužės 18 d., sekmadienį, protarpiais šiek tiek palis. Vėjas šiaurinių krypčių, naktį bus 4-8 m/s, dieną –  6-11m/s. Naktį 

Kas labiausiai neramina lietuvius, estus, latvius?

Apklausa rodo: lietuviai labiausiai nerimauja dėl geopolitinės įtampos, latviai ir estai – dėl maisto kainų.  „Citadele“ banko inicijuota Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje gyventojai labiausiai nerimauja dėl geopolitinės įtampos (56 proc.) ir augančių maisto bei kasdienių išlaidų (45 proc.). Tuo metu Estijos ir Latvijos respondentai žymiai labiau nerimauja dėl maisto kainų ir kasdienių išlaidų (atitinkamai 66 proc. ir 49 proc.). Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, gyventojų požiūris atspindi tiek globalias, tiek lokalias įtampas. Jo teigimu, tarp Baltijos

Padėkota Šilutės ligoninės slaugytojoms

slaugytojos

Gegužės 12-ąją, minint Tarptautinę slaugytojų dieną, Šilutės ligoninėje buvo pagerbti šios profesijos atstovai. Tai buvo proga ne tik pasidžiaugti slaugytojų darbu, bet ir išreikšti dėkingumą už jų kasdienį atsidavimą, rūpestį pacientais ir profesionalumą. Tarptautinę slaugytojų dieną nutarta švęsti Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil garbei, per jos gimimo dieną. „Slaugytojo profesija – viena seniausių žmonijoje, tačiau su laiku ji keičiasi, prisitaikydama prie naujų laikmečio reikalavimų. Šiandien naujos technologijos jau įsitvirtina slaugos procesuose. Tačiau nepaisant šių pokyčių,

Taip pat skaitykite