Pinigų muziejus – trumpai apie tai, kokios gi buvo kainos tarpukario laikais Lietuvoje?

Pateiksime tik keletą pavyzdžių pabrėždami, kad kainos pateiktos vidutinės ir skirtingais atvejais jos galėjo skirtis, bet bendrą vaizdą susidaryti galima. Būtinai palyginkite kainas su vidutinėm algom. 

Maisto kainos

Maisto prekių kainos 1937 m: 1 kg kiaulienos – 1,40 Lt, 1 kg jautienos – 0,65 Lt, 1 kg rūkyto kumpio – 1,85 Lt, 10 vnt. kiaušinių – 0,85 Lt, 1 l grietinės – 0,95 Lt, 1 l pieno – 0,15 Lt, 1 kg cukraus – 1 Lt, 1 kg bulvių – 0,04 Lt, 1 kg sviesto – 2,60 Lt, 1 kg juodos ruginės duonos – 0,25 Lt ir pan.

Tais pačiais metais darbinis arklys Lietuvoje kainavo 294 Lt, melžiama karvė – 157 Lt, riebus buliukas – 50 Lt, višta – 2,35 Lt, antis – 2,55 Lt.

Elektros kaina tais laikais buvo gana didelė, Belgijos kompanija turėjo monopolį ir reguliavo kainas, 1930-1932 m. jos svyravo nuo 1,20 Lt/kWh iki 1,35 Lt Lt/kWh. Po 1933 m. elektros boikoto kaina krito iki 0,87 Lt/kWh.

Maitintis tarpukariu, žinoma, buvo galima ir ne namie. Ypač  tuometinėje sostinėje, Kaune, buvo daug pirmos rūšies ir prastesnių restoranų ar kavinių (valgyklų). Pirmos rūšies restoranuose, pvz., „Metropolyje“, užsieninio vyno butelis 1938 m. kainavo 25-35 Lt, šampano – 75 Lt, konjako – 65-75 Lt, „Benediktino“ likeris – net 95 Lt. Pokylių metu konjako butelis arba kokteilis galėjo kainuoti iki 30 litų. Gana sotų patiekalą II rūšies restoranuose galėjai nusipirkti už 2,50-4,50 Lt. Bet paprastai II ir III rūšies restorane galėjai pavalgyti už 1,30-2,00 Lt. Ne miesto centre pavalgyti kainavo maždaug 25 proc. pigiau. Kavinėse už kavos puodelį imta prašyti 65-80 centų. Paprasta bandelė kainavo 40-60 centų. Kainos paprastose valgyklose buvo maždaug tokios: rūgęs pienas su grietine – 45 ct, varškė su grietine – 75 ct, virtos šviežios bulvės – 20 ct, apkeptos bulvės – 35 ct, sviestas – 15 ct, virtas kiaušinis – 15 ct, kiaušinienė – 40 ct, salotos („vinigretas“) – 50 ct.

Už kostiumą – 80 litų

Rūbų kainos taip pat nebuvo pačios mažiausios. Vyriško kostiumo kaina buvo apie 80 Lt, o pasiturintiems vyriškiams, kurie dalyvaudavo pokyliuose ir rengtis reikėdavo atitinkamai. Štai frakas galėjo kainuoti iki 500 Lt, lakuoti bateliai – 50 Lt. Moterims tankaus audinio suknelė kainuodavo nuo 9 Lt, bateliai pokyliams – nuo 40 Lt.

Norintiems pasipuošti, kainos buvo tokios: šilkinė vyriška nosinė galėjo kainuoti ir 20 Lt, moterims lūpdažis – 12 Lt, kvepalai – 40 Lt, pudra – 15 Lt, šilkinės kojinės – 10 Lt. Kirpėjo paslaugos vyrams kainavo apie 5 litus, moterims – iki 12 Lt.

Kultūrinėms pramogoms Kaune XX a. 4 deš. pinigų pataupyti taip pat reikėdavo. Apsilankymas kine atsieidavo nuo 1,60 Lt (paprastose vietose) iki 3,50 Lt ložėse, o spektakliai Valstybiniame teatre priklausomai nuo paties spektaklio ir vietos salėje kainavo nuo 50 ct iki 10 Lt. Norintys kultūringai, bet ramiai praleisti laiką galėdavo įsigyti knygų, kurios nebuvo labai brangios (kainavo nuo keliasdešimt centų). Už spaudą taip pat nereikėjo daug mokėti, populiariausi dienraščiai kainavo 30 ct, iliustruoti žurnalai – apie 1 Lt.

Benzinas pigus, automobilis – brangus

Keliaujantys autobusais XX a. 4 deš. Kaune mokėdavo nuo 20 ct iki 25 ct už stotelę, Lietuvoje – apie 7 ct/km. Turintys savo automobilį už benziną mokėjo 0,7- 0,8 ct/l (palyginimui, beveik 30 proc. didesnė kaina nei Latvijoje ar Estijoje). Tiesa, vėliau, 4 dešimtmečio pabaigoje dėl politinės situacijos Lietuvą ištiko kuro krizė ir kainos peršoko netgi 1 Lt žymą. O štai naują automobilį įsigyti galėdavo tikrai ne kiekvienas. „Ford“ markės automobiliai kainavo 7500 – 8000 Litų (iki dviejų Prezidento atlyginimų), „Plymouth“ markė netgi 16 000 Litų ir pan.

Įdomu, kad gana brangos prekės buvo naujas dviratis, kainavęs 300-600 litų ir užsienietiški, ypač „Philips“ markės radijo imtuvai, už kuriuos tekdavo pakloti nuo 500 iki 3000 ir net daugiau litų.