Kai per šalčius vaikai namuose, kokias teises turi dirbantys tėvai?

Dėl šalčių keičiantis ugdymo organizavimui mokyklose, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokias galimybes ir teises turi vaikus auginantys darbuotojai. Teisės aktai jiems numato papildomų garantijų. Darbdaviai turi užtikrinti galimybę lanksčiai organizuoti darbą susiklosčius šeiminėms aplinkybėms.

Kaip organizuojamas ugdymas per šalčius?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad, esant -20 °C ar žemesnei temperatūrai, į mokyklą gali neiti 1–4 ir 5 klasių mokiniai, o esant -25 °C ar žemesnei – visų kitų klasių mokiniai. Tokiais atvejais ministerija rekomenduoja organizuoti nuotolinį ugdymą.

Nustatydami oro temperatūrą, tėvai vadovaujasi termometro ar mobiliosios aplikacijos duomenimis. Jeigu ryte gyvenamojoje vietovėje yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė temperatūra, tėvai turi nuspręsti, ar išleisti vaiką į mokyklą, ar ne.

Apsisprendžiant reikėtų įvertinti riziką, atsižvelgti ir į jutiminę temperatūrą, kokį kelią iki mokyklos turi įveikti vaikas: ar jis eina pėsčiomis, ar tenka laukti stotelėje ir pan. Jeigu vaikas lieka namie, tėvai informuoja mokyklą ir mokytojus mokykloje nustatyta tvarka ir pateisina praleistas pamokas.

Mokyklos vadovas sprendimą apie ugdymo proceso pakeitimą turėtų priimti iš vakaro ir  per elektroninį dienyną ar kuriuo kitu susitartu būdu informuoti mokinius ir tėvus. Jeigu vaikas vis tiek ateina į mokyklą, ugdymas ar kita mokyklos veikla jam organizuojama mokykloje.

Mokyklos vadovas gali nuspręsti ugdymą organizuoti nuotoliu arba hibridiniu būdu (kai dalis mokinių mokosi klasėje, kiti nuotoliu), taip pat gali laikinai stabdyti ugdymo procesą vienai dviem dienoms. Jei ugdymo procesą reikėtų stabdyti ilgiau, tokius sprendimus gali priimti tik savivaldybė arba švietimo, mokslo ir sporto ministras. Vienintelis kartas, kai visose mokyklose ugdymo procesas buvo sustabdytas 3 dienoms, buvo tik prasidėjus Covid-19 pandemijai ir paskelbus ekstremalią situaciją. Vėliau mokyklos perėjo į nuotolinį mokymą.

Įprastas ugdymo procesas mokykloje gali būti pertvarkomas ne tik atšalus orams, bet ir dėl pūgos, stipraus plikledžio, kitų aplinkybių, pvz., dėl šildymo sistemos pajėgumų palaikyti reikiamą temperatūrą mokyklos pastate.

Vaikus auginančių darbuotojų teisės

VDI atkreipia dėmesį, kad darbdaviai, organizuodami darbą, privalo atsižvelgti į darbuotojų asmenines aplinkybes ir sudaryti galimybes derinti darbą su vaikų priežiūra. Jei dėl stiprių šalčių vaikas lieka namuose ir darbuotojas turi jį prižiūrėti, jis gali kreiptis į darbdavį ir prašyti taikyti vieną iš tolesnių būdų.

Darbas nuotoliniu būdu

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Tais atvejais, kai to reikalauja:

  1. darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų;
  2. darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų;
  3. darbuotojas, vienas auginantis vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų.

Jeigu darbo pobūdis leidžia dirbti nuotoliniu būdu, tai yra viena efektyviausių priemonių, padedančių suderinti darbą ir vaikų priežiūrą.

Kasmetinės atostogos

Darbuotojui prašant, darbdavys, padėdamas įgyvendinti šeiminius įsipareigojimus, gali suteikti kasmetines atostogas.

Papildomos poilsio dienos (mamadieniai ir tėvadieniai)

Darbuotojai, turintys teisę į papildomas poilsio dienas vaikams prižiūrėti (mamadienius ar tėvadienius), gali pasinaudoti šia teise ir esant situacijoms, kai dėl nepalankių oro sąlygų vaikai lieka namuose. Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui galimybę pasirinkti, kada panaudoti šį papildomą poilsio laiką, laikantis Darbo kodekso nuostatų.

Nemokamos atostogos

Darbo kodeksas numato galimybę tam tikroms darbuotojų grupėms pasinaudoti nemokamomis atostogomis:

  • darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę gauti iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų;
  • darbuotojai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę gauti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.

Šias atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašymu, tačiau jų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.

VDI pabrėžia, kad tokiose situacijose ypač svarbus lankstumas ir darbo sutarties šalių dialogas – sprendimai turėtų būti priimami darbuotojui ir darbdaviui susitarus, ieškant abiem pusėms tinkamiausio sprendimo.

„Staigūs šalčiai – tai praktinis testas visoms sistemoms – ir ugdymo, ir darbo organizavimo, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Labai svarbu, kad sprendimai būtų priimami laiku, aiškiai iškomunikuoti, o darbuotojai, auginantys vaikus, jaustų darbdavių supratingumą ir lankstumą.“

Valstybinės darbo inspekcijos ir Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite