Kai per šalčius vaikai namuose, kokias teises turi dirbantys tėvai?

Dėl šalčių keičiantis ugdymo organizavimui mokyklose, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokias galimybes ir teises turi vaikus auginantys darbuotojai. Teisės aktai jiems numato papildomų garantijų. Darbdaviai turi užtikrinti galimybę lanksčiai organizuoti darbą susiklosčius šeiminėms aplinkybėms.

Kaip organizuojamas ugdymas per šalčius?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad, esant -20 °C ar žemesnei temperatūrai, į mokyklą gali neiti 1–4 ir 5 klasių mokiniai, o esant -25 °C ar žemesnei – visų kitų klasių mokiniai. Tokiais atvejais ministerija rekomenduoja organizuoti nuotolinį ugdymą.

Nustatydami oro temperatūrą, tėvai vadovaujasi termometro ar mobiliosios aplikacijos duomenimis. Jeigu ryte gyvenamojoje vietovėje yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė temperatūra, tėvai turi nuspręsti, ar išleisti vaiką į mokyklą, ar ne.

Apsisprendžiant reikėtų įvertinti riziką, atsižvelgti ir į jutiminę temperatūrą, kokį kelią iki mokyklos turi įveikti vaikas: ar jis eina pėsčiomis, ar tenka laukti stotelėje ir pan. Jeigu vaikas lieka namie, tėvai informuoja mokyklą ir mokytojus mokykloje nustatyta tvarka ir pateisina praleistas pamokas.

Mokyklos vadovas sprendimą apie ugdymo proceso pakeitimą turėtų priimti iš vakaro ir  per elektroninį dienyną ar kuriuo kitu susitartu būdu informuoti mokinius ir tėvus. Jeigu vaikas vis tiek ateina į mokyklą, ugdymas ar kita mokyklos veikla jam organizuojama mokykloje.

Mokyklos vadovas gali nuspręsti ugdymą organizuoti nuotoliu arba hibridiniu būdu (kai dalis mokinių mokosi klasėje, kiti nuotoliu), taip pat gali laikinai stabdyti ugdymo procesą vienai dviem dienoms. Jei ugdymo procesą reikėtų stabdyti ilgiau, tokius sprendimus gali priimti tik savivaldybė arba švietimo, mokslo ir sporto ministras. Vienintelis kartas, kai visose mokyklose ugdymo procesas buvo sustabdytas 3 dienoms, buvo tik prasidėjus Covid-19 pandemijai ir paskelbus ekstremalią situaciją. Vėliau mokyklos perėjo į nuotolinį mokymą.

Įprastas ugdymo procesas mokykloje gali būti pertvarkomas ne tik atšalus orams, bet ir dėl pūgos, stipraus plikledžio, kitų aplinkybių, pvz., dėl šildymo sistemos pajėgumų palaikyti reikiamą temperatūrą mokyklos pastate.

Vaikus auginančių darbuotojų teisės

VDI atkreipia dėmesį, kad darbdaviai, organizuodami darbą, privalo atsižvelgti į darbuotojų asmenines aplinkybes ir sudaryti galimybes derinti darbą su vaikų priežiūra. Jei dėl stiprių šalčių vaikas lieka namuose ir darbuotojas turi jį prižiūrėti, jis gali kreiptis į darbdavį ir prašyti taikyti vieną iš tolesnių būdų.

Darbas nuotoliniu būdu

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Tais atvejais, kai to reikalauja:

  1. darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų;
  2. darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų;
  3. darbuotojas, vienas auginantis vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų.

Jeigu darbo pobūdis leidžia dirbti nuotoliniu būdu, tai yra viena efektyviausių priemonių, padedančių suderinti darbą ir vaikų priežiūrą.

Kasmetinės atostogos

Darbuotojui prašant, darbdavys, padėdamas įgyvendinti šeiminius įsipareigojimus, gali suteikti kasmetines atostogas.

Papildomos poilsio dienos (mamadieniai ir tėvadieniai)

Darbuotojai, turintys teisę į papildomas poilsio dienas vaikams prižiūrėti (mamadienius ar tėvadienius), gali pasinaudoti šia teise ir esant situacijoms, kai dėl nepalankių oro sąlygų vaikai lieka namuose. Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui galimybę pasirinkti, kada panaudoti šį papildomą poilsio laiką, laikantis Darbo kodekso nuostatų.

Nemokamos atostogos

Darbo kodeksas numato galimybę tam tikroms darbuotojų grupėms pasinaudoti nemokamomis atostogomis:

  • darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę gauti iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų;
  • darbuotojai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę gauti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.

Šias atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašymu, tačiau jų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.

VDI pabrėžia, kad tokiose situacijose ypač svarbus lankstumas ir darbo sutarties šalių dialogas – sprendimai turėtų būti priimami darbuotojui ir darbdaviui susitarus, ieškant abiem pusėms tinkamiausio sprendimo.

„Staigūs šalčiai – tai praktinis testas visoms sistemoms – ir ugdymo, ir darbo organizavimo, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Labai svarbu, kad sprendimai būtų priimami laiku, aiškiai iškomunikuoti, o darbuotojai, auginantys vaikus, jaustų darbdavių supratingumą ir lankstumą.“

Valstybinės darbo inspekcijos ir Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite