Kai kurių automobilių modelių rida Lietuvoje pakoreguota beveik puse milijono kilometrų  

automobilių rinkaVairuotojai stengiasi vengti automobilių su suklastota rida ar paslėptais defektais, tačiau tai ne vieninteliai kriterijai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis naudotą transporto priemonę. Dažnai savininkus ar registracijos šalis keitę automobiliai taip pat gali turėti nemalonių paslapčių.

 

Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ Lietuvoje ir kitose Europos šalyse atlikto tyrimo metu išanalizavo pačius ekstremaliausius naudotų transporto priemonių rinkoje pasitaikiusius atvejus 2025-aisiais. Šimtais tūkstančių kilometrų „atjaunėję“ automobiliai, ketvirtį milijono eurų ar dar daugiau siekiantys apgadinimai ir keliolika pakeistų šalių rodo, jog nesiėmus atsargumo priemonių, galima lengvai įsigyti modelį su itin prasta istorija.

Daugiau nei 20 buvusių savininkų – kai kam ne riba

Nemaža dalis transporto priemonių pradeda savo gyvenimą vienoje šalyje, tačiau po kurio laiko jos parduodamos ir eksportuojamos į užsienį. Taip keliolikos metų senumo automobilis gali būti pakeitęs keletą šalių ir savininkų.

Iš visų „carVertical“ Lietuvoje tikrintų modelių daugiausiai šalių pakeitė vienas „Mercedes-Benz GLE-Class“ – 8. Toliau rikiuojasi „Audi A4“ – 6 šalys ir „Mercedes-Benz S-Class“ – 6 šalys.

 

Daugiausiai savininkų Lietuvoje pakeitęs automobilis – „Fiat Ducato“ (23 savininkai). Iš karto už jo rikiuojasi „Audi A6“ – 22 savininkai ir BMW 5-osios serijos modelis – 22.

Pasak „carVertical“ automobilių rinkos eksperto Mato Buzelio, tokia didžiulė savininkų kaita neretai signalizuoja apie prastą transporto priemonės būklę:

„Jei automobilis dažnai perleidžiamas į kitas rankas, dažnu atveju tai byloja apie rimtas problemas, kurių paprasčiausiai nenorima tvarkyti. Taip automobilis ir keliauja iš rankų į rankas. Pasitaiko, jog ir pats automobilio savininkas nežino apie tai, kad jo turima transporto priemonė praeityje pakeitė keletą šalių. Jei automobilis perkamas nepatikrinus jo istorijos, gauti šią informaciją kitais būdais neįmanoma“.

Tokia situacija susidaro, nes, pavyzdžiui, beveik 2 mln. automobilių kasmet eksportuojanti Vokietija nesidalina automobilių duomenimis su kitomis šalimis. Kitaip tariant, vos automobilis parduodamas į kitą šalį, jo praeities istorija lieka nepasiekiama ir nugula Vokietijos institucijų duomenų bazėse. Vokietija ne vienintelė Europos šalis su tokiais griežtais reikalavimais. Kadangi senajame žemyne daugybė automobilių yra importuojami iš užsienio, tai sukuria palankias sąlygas nesąžiningiems pardavėjams slėpti transporto priemonių istoriją ir apgaudinėti patiklius pirkėjus.

Iš visų Lietuvoje tikrintų automobilių – 36 žalų įrašus turinti „Škoda“

Į keletą smulkių eismo įvykių patekęs automobilis nėra išskirtinis atvejis, tačiau kai kurių modelių žalos įrašai istorijos ataskaitose skaičiuojami dešimtimis. Lietuvoje daugiausia apgadinimų patyręs automobilis buvo „Škoda Superb“ – net 36. Už jo rikiuojasi po 19 žalų įrašų

turintys „Lexus LS“ ir „Audi A6“. Svarbu atkreipti dėmesį, kad registruoti žalų įrašai nebūtinai reiškia, jog automobilis yra patekęs į tokį pat skaičių eismo įvykių. Kai kuriais atvejais su ta pačia avarija gali būti susiję net keli žalų įrašai, todėl bendras automobilio apgadinimų skaičius labiau atspindi jų rimtumą.

Prabangių automobilių avarijas draudikai įkainoja brangiausiai. Lietuvoje didžiausia bendra apgadinimų verte pasižymėjo „Porsche 911 GT3 RS“ (395 tūkst. eurų), „Porsche 911“ (222 tūkst. eurų) ir „Ferrari 448 GTB“ (205 tūkst. eurų).

„Jei automobilio apgadinimų vertė siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų, reikėtų jo vengti. Arba bent jau nuvežti nuodugniai apžiūrai į autorizuotą servisą. Įsigijus praeityje smarkiai apgadintą automobilį, vėliau parduoti jį gali būti sudėtinga“, – sako M. Buzelis.

Šimtais tūkstančių kilometrų pakoreguota rida

Automobilio rida – vienas pagrindinių kriterijų, kuriuo vairuotojai vadovaujasi rinkdamiesi naudotą transporto priemonę. Paprastai, kuo didesnė rida, tuo automobilis mažiau patrauklus antrinėje rinkoje. Dėl šios priežasties ridos koregavimas vis dar nepraranda populiarumo, o dėl to europiečiai kasmet praranda milijonus eurų.

Iš visų „carVertical“ Lietuvoje 2025-aisiais tikrintų automobilių, daugiausiai buvo pakoreguota „Audi Q8“ modelių rida – vidutiniškai net 476 tūkst. kilometrų. Toliau rikiuojasi „Mercedes-Benz Sprinter“ (331 tūkst. kilometrų) ir „Volkswagen T4“ (281 tūkst. kilometrų). Ridos klastojimas ypač stipriai paveikia brangesnių automobilių pirkėjus, nes tokiu būdu jie gali permokėti už dominantį modelį dešimtis tūkstančių eurų.

„Suklastota rida dažnai pasižymi iš užsienio importuoti modeliai. Kadangi šalys nesikeičia automobilių duomenimis, istoriniai duomenys naujosios šalies institucijoms lieka nepasiekiami. Šią ydingą situaciją galėtų pakeisti tik bendra Europos šalių lyderystė, kad automobilių pirkėjai turėtų šansą sužinoti automobilio istoriją be jokių apribojimų ir netaptų sukčių aukomis“, – aiškina M. Buzelis.

Metodologija

  • „carVertical“ tyrime analizuojamos įmonės vartotojų įsigytos automobilių istorijos ataskaitos nuo 2025 m. sausio iki 2025 m. gruodžio 18-oje Europos šalių, siekiant atskleisti pačius ekstremaliausius naudotų transporto priemonių rinkos atvejus.
  • „carVertical“ yra transporto priemonių istorijų ataskaitose besispecializuojanti įmonė, veikianti 37-iose šalyse – daugiausia Europoje, taip pat JAV, Meksikoje ir Australijoje. Rinkdama duomenis iš daugiau nei 1 000 registrų ir duomenų bazių visame pasaulyje, „carVertical“ teikia išsamias ataskaitas, kurios padeda klientams priimti gerai apgalvotus sprendimus perkant naudotas transporto priemones.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite