Taip pavadinta „Baltoji vakarienė“ gegužės 19-osios vakare buvo surengta Šilutės H. Šojaus dvaro kiemelyje. Pirmą kartą Šilutėje taip paminėta Europos muziejų naktis. Šventė prasidėjo 19 val. Prie 25 stalų ir staliukų susėdo per 250 dvaro svečių. Su muzikantais, dailininkais, vaidintojais ir šokėjais čia šventė beveik 300 žmonių.

Svečiai registravosi iš anksto

Baltų gėlių žiedais išpuošti vartai vedė į „Baltąją vakarienę“. Pro juos ir iš visų H. Šojaus dvaro rūmų pusių rinkosi iš anksto užsiregistravę šventės svečiai. Stalai ir staliukai padengti baltomis staltiesėmis, suneštinės vaišės, dekoracijos (gėlių puokštės ir balionai) – baltos spalvos. Ponai ir ponios taip pat vilkėjo baltais drabužiais, moterys buvo pasipuošusios ir baltomis skrybėlaitėmis, ne viena rankoje laikė baltų nėrinių skėtį. Saulėtą vakarą muziejaus kiemelis panašėjo į baltų žiedų prisnigtą sodą…

Išsipuošusi dvaro ponia (muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė) ir dvaro ponios, panelė sukosi tarp svečių stalų, kalbino juos, primindamos dvaro tradicijas, gyvenimą, dvi dvaro „tarnaitės“ pilstė svečiams kavą ir arbatą (kafiją ir tiją). Buvo ir pasakojimų, ir žinių patikrinimo. Nustebo svečiai išgirdę, kad tamsiai raudonų rožių puokštė reiškia gėdą, rausvų – priminimas saugoti paslaptį, įvairiaspalvė tulpė – komplimentą, kad jūsų gražios akys, dryžuoti gvazdikai – atleisk, bet negaliu būti su tavimi, o dovanoti riešutai – kvailumą. Šypsojosi vyrai, išgirdę senąsias tradicijas, kiek anais laikai derėjo turėti marškinių, kelnių, nosinių…

Kokius ženklus moteris siunčia vėduokle, ilga istorija. Priminta ir ji. Priminta, kaip dvare buvo įprasta sveikintis ponioms, ponams. Buvo vakarienėje ir tądien šventusių gimtadienį. Viena iš jų – Savivaldybės kanceliarijos vedėja Dana Junutienė.

Baltos staltiesės, baltos vaišės

Atsineštos vaišės baltumu beveik nesiskyrė nuo baltų staltiesių. Neįgaliųjų nukrautas stalas ir jo papuošimas bei gausus būrys originalumu išsiskyrė iš visų kitų. Tačiau akis paganyti buvo galima prie visų būrelių. Štai Šilutės Rotary klubo (prezidentas Alfredas Markvaldas), nariai su žmonomis apsėdo ilgą stalą. Atvyko visi rajono vadovai: meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, pastarasis su savo moterimi vilkėjo vien baltos spalvos drabužiais, atėjo su vaišių padėklais rankose. Prie visų stalų ir staliukų susėdo draugai, pažįstami, giminaičiai ar šeimos, taip pat organizacijų nariai, didesni ar mažesni kolektyvai, kuriuos sieja pomėgiai, darbas, kita veikla. Šventė buvo gera proga saulėtą pavakarę praleisti su tais, kurie svarbūs, įdomūs, su kuriais susitikti ir pavakaroti kartais tiesiog pritrūksta laiko.

Senoji muzika

Vakarą koncertu pradėjo Šilutės meno mokyklos jaunieji muzikantai, juos vainiku su baltais žiedais apjuostoje scenoje keitė iš Klaipėdos atvykęs senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“, kurio vaikai, jaunimas ir suaugusieji, išsipuošę dvaro stiliaus kostiumais, padovanojo renesanso ir ankstyvojo baroko epochos muzikos ir šokių. Beje, šiame muzikantų būryje groja ir Šilutės meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė.

Pasirodė Klaipėdos valstybinės kolegijos folkloro teatras „Aitvaras“, vadovaujamas Jono Kavaliausko. Šokiai, dainos, šiuolaikinio stiliaus muzika ir smuikininkė, vaidyba ir pasakojimai priminė, kaip Mažojoje Lietuvoje baltindavo drobes, jomis dengdavo stalą, apklodavo lovą, iš jos siūdavo drabužius, o štai balinimas saulėje trukdavo ilgai, procesas apipintas tradicijomis bei papročiais.

Tai buvo kitokia Europos muziejų naktis Šilutėje. Iki šio „Mėlynąją vakarienę“ buvo surengę saugiškiai.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.