Kada vaikui pradėti lankyti priešmokyklinę grupę?

Įsigaliojus Švietimo ir mokslo įstatymo pataisoms, nuo šių metų tėvai patys gali nuspręsti, kokio amžiaus vaikus leisti į mokyklą: nuo šešerių ar septynerių metų. Ankščiau nuspręsdavo specialistai, įvertinę vaiko brandą.

Nuo šiol kiekvienas būsimas pirmokas privalės baigti vienerių metų priešmokyklinio ugdymo grupę. Todėl tėvai jau prieš metus turi apsispręsti, kokio amžiaus vaiką leis į pirmąją klasę. Jei nuspręs pradėti lavinti nuo 6-erių, tai vaikui nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d, turės sueiti 6-eri metai. Tokio amžiaus vaiką į mokyklą buvo galima leisti ir iki šiol, tačiau reikėjo atlikti vaiko brandumo įvertinimą Pedagoginėje psichologinėje arba Švietimo pagalbos tarnyboje.

Spręs tėvai

Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) direktoriaus pavaduotoja Janina Toleikienė  „Pamariui“ paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. neliko privalomo vaiko brandumo vertinimo, norint pradėti ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šia naujove siekiama pradėti priešmokyklinį pradinį ugdymą 5 arba 6 metų vaikų.

Jeigu sprendimą priimantiems tėvams kiltų abejonių dėl vaiko pasirengimo, jie gali kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Penkiamečiai vertinami ne ankščiau nei jiems suko 4 metai ir 8 mėnesiai. „Tokio amžiaus vaiką mes privalome vertinti ir parengti rekomendacijas“, – sakė  Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja. Jei specialistų rekomendacija ir būtų neigiama, galutinį sprendimą priims tėvai. Tad tėvams perkeliama atsakomybė už jų sprendimo pasekmes.

Pasak Šilutės r. švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos Janinos Toleikienės, šiemet nebeliko privalomo vaiko brandumo vertinimo.

„Tėvai gali ir nebrandų vaiką vesti į priešmokyklinę grupę, tačiau svarbu nepamiršti, kad po to vaikas privalės eiti į pirmąją klasę. Būdamas ir nebrandus priešmokyklinukas jis jau ruošiamas mokyklai. Tai gali turėti tam tikrų pasekmių. Vaikui sunkiau bus įsisavinti lavinimo programas. Tikėtinas psichologinis nuovargis mokykloje, gali atsirasti bendravimo su bendraamžiais problemų. Todėl labai svarbu, kad tėveliai į tai pažvelgtų atsakingai“, – rekomenduoja J. Toleikienė.

Pasak pašnekovės, vaikui baigus priešmokyklinio ugdymo programą, bus vertinami jo kompetencijos: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninė. Ankščiau tokio plataus įvertinimo apie vaiką pateikti nereikėjo.

Pavojus vaikui

Specialistai aiškina, kad brandumo mokyklai vertinimas palengvins tėvams apsispręsti, ar jų penkiametis vaikais yra pasirengęs priešmokykliniam ugdymui. Pasak Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos, svarbu išsiaiškinti vaiko socialinę ir emocinę brandą, intelektinę brandą, motyvaciją mokytis. Taip pat bendravimo gebėjimus, mokymosi žinias, stipriąsias bei silpnąsias vaiko gebėjimų puses. Tai yra ypač svarbu jaunesniam vaikui ruošiantis mokytis klasėje kartu su vyresniais.

Specialistai pastebi, kad iškyla pavojus, jog jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei dauguma klasės draugų, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, tai gali sumenkinti savivertę, norą mokytis.

Tėvai nenori skubėti

Socialiniame tinkle tėvų klausėme, ar jie jau svarsto, kokio amžiaus leis vaiką į pirmąją klasę: nuo 6-erių ar 7-erių?

Paaiškėjo, kad daugelis apie šį įstatymo pakeitimą dar nebuvo girdėję. Štai mama Alvyda, auginanti šešiametę dukrą, patikino jos dar neleisianti į mokyklą. Mat mažajai dar vis sunku sutelkti dėmesį. Nors, kaip ji tvirtina, dukra brandi socialiai ir emociškai. Jai antrina ir penkiametės mama Laura. Ji taip pat skubinti vaiko nenori, nors dukra skaito ir skaičiuoja iki 100. Ji apsisprendusi dukrą vesti nuo šių metų rugsėjo į paruošiamąją, o kitais metais, būdama  7-erių, dukra eis į pirmą klasę.

„Mano sūnus išėjo į paruošiamąją 5-erių, į pirmą klasę 6-erių metų. Niekada jam nieko nereikėjo vytis, visada buvo vienas geriausių, stipriausių mokinių. Egzaminus išlaikė aukštais ir aukščiausiais balais, universitetą – aukštais vertinimais. Viskas priklauso nuo vaiko“, – socialiniame tinkle tokią nuomonę išsakė mama Jurgita.

Į diskusiją socialiniame tinkle įsitraukė ir kelios priešmokyklinio ugdymo pedagogės. Vilijos teigimu, priešmokyklinio ugdymo programa nėra lengva šešiamečiui, todėl ar reikia leisti penkerių metų amžiaus vaiką į paruošiamąją klasę, – abejoja. Su tuo sutinka ir Irena: „Programa yra sunki, todėl neverta skubėti. Yra ir dabar, kurie skaito ir skaičiuoja paruošiamojoje grupėje. Yra ir tokių, kurie niekaip per pusmetį savo vardo raidžių nepasako, nors parašyti moka… Jeigu vaikas negirdi garsų, nesusikaupia, neatsimena, kaip jam išmokti? Dar neatėjo laikas. Juk visi skirtingi“, – savo nuomonę išsakė ir darbo pavyzdžiais pasidalijo Irena.

Kai kurie tėveliai  nesibaimina, kad vaikai pradės ankščiau eiti į mokyklą ar paruošiamąją klasę. „Žinoma, vaikai skirtingi, bet jei matote, kad lengvai socializuojasi, skaito, skaičiuoja, rašo – kam jiems trypčioti darželyje? Anksčiau baigs mokyklą, universitetą, anksčiau galės mėgautis laisve gyventi. Jei vaikas pasiruošęs, aš tik už“, – tikina mama Jurgita.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite