Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad nėra progresinių mokesčių priešininkas ir Vyriausybė neatsisako esminės mokesčių pertvarkos. Tačiau, anot S. Skvernelio, į mokesčių pertvarką reikia žiūrėti sistemiškai, neeksperimentuojant.

LLP Skvernelis Portretas Vyriausybë Informacija Teisësauga
S. Skvernelis: G. Landsbergio reakcija yra neadekvati. Dainiaus Labuèio (ELTA) nuotr.
Vilnius, lapkrièio 16 d. (ELTA). Premjeras Saulius Skvernelis, aptardamas Ramûno Karbauskio diskusijas sukëlusá pasisakymà, apie tai, kad valdantieji ypaè glaudþiai bendradarbiauja su teisësaugos institucijomis ir disponuoja plaèia informacija, teigë, jog iðsakytuose teiginiuose jis nemato nieko dviprasmiðko. Vyriausybës vadovas, ávertindamas konservatoriø lyderio Gabrieliaus Landsbergio pirmadiená iðsakytus bûgðtavimus, dël valdanèiøjø galimai disponuojamos áslaptintos informacijos, tikino, kad nëra ko baimintis. edið

„Ji (Mokesčių reforma) bus padaryta remiantis objektyviais kriterijais, o ne vienu ar kitu spontanišku veiksmu. Taip, manau, esame pribrendę (progresiniams mokesčiams), bet turime labai aiškiai ir suprantamai tiek visuomenei, tiek politikams pasakyti, kokie yra pliusai ir minusai, kokia gali būti tiesioginė nauda ir kokia gali būti netiesioginė žala. Dėl to spontaniškų sprendimų aš nepalaikysiu“, – kalbėjo šalies Premjeras.
Kaip vieną didžiausių progresinių mokesčių minusų S. Skvernelis įvardijo tai, kad gali būti surenkama mažiau mokesčių. Taip pat, anot Ministro Pirmininko, įvedant progresinius mokesčius itin svarbu nežlugdyti besiformuojančios viduriniosios klasės ir iniciatyvių, daug dirbančių žmonių.
„Žinių radijuje“ S. Skvernelis teigė, kad viduriniąją klasę Lietuvoje galima apibrėžti pagal pajamas, kurios svyruoja nuo 1000 iki 1500 eurų. Šiame pajamų segmente išsidėsčiusią visuomenę, anot Premjero, galima vadinti „viduriniuoju sluoksniu“.

Elta