Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui. Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Kliukoit atkreipia dėmesį, kad darbuotojo sutikimo dirbti viršvalandžius nereikia keletu atvejų: kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms arba gaivalinėms nelaimėms, arba likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes; būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai; tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

G. Kliukoit akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą nėščias, neseniai pagimdžiusias arba krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Be to, neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik tada, kai jiems to daryti nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tik su jų sutikimu.

Viršvalandinių darbų trukmė taip pat yra ribojama, t. y. per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų. Pagal Darbo kodeksą kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

Bet kokiu atveju, pažymi vyriausioji specialistė, dirbant viršvalandinius darbus negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai:

• maksimalus darbuotojo darbo laikas per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
• negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas;
• vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
• kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas;
• jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos.

Darbo kodeksas numato ir viršvalandžių apmokėjimą:

• už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis;
• už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, arba viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis;
• už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Akcentuotina, kad pagal Darbo kodeksą darbuotojas rašytiniu prašymu taip pat gali pasirinkti viršvalandinio darbo laiką kompensuoti ne padidintu darbo užmokesčiu, o poilsio laiku, padaugintu iš atitinkamo dydžio, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių savo poilsio dieną, šis laikas padaugintas iš 2 pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, tokiu būdu darbuotojas iš anksto sutartu laiku pasinaudos 8 valandų poilsiu. Šiuo atveju už faktiškai dirbtą viršvalandinį darbą poilsio dieną nemokama, o apmokama (darbo užmokesčiu) už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Valstybinės darbo inspekcijos inf.