Ką pranašauja Mykolinės ir Vėjų diena?

Meteo.lt primena, jog vakar, rugsėjo 29-ą, buvo Mykolinės ir Vėjų diena. Šiemet tai buvo pirmadienis.

Seniau šią diena buvo baigiamas bulviakasis. Tikėta, kad Mykolinių dienos rytmečio vėjo kryptis išpranašauja būsimosios žiemos orus. 

Jei vyrauja vakaris, tuomet žiema bus permaininga, su atlydžiais, jei pietys – šilta, jei rytys arba šiaurys – snieginga. Be to, iš kurios pusės per Mykolines vėjas „atbėga“, toks bus dažnesnis ir žiemą. Giedri orai šią dieną žada itin šaltą žiemą. 

Tai ką pranašauja vėjas ir dangus?

Žiemomis rytų vėjas dažniausiai atneša šaltus orus. Pirmadienį būtent toks ir pūtė. Tuo tarpu dangus virš Lietuvos buvo ir debesuotas, ir nedebesuotas: šiaurės vakarinėje šalies pusėje iki popietės vyravo saulėti orai, o pietrytinėje – debesuoti. Sprendžiant pagal visa tai galime spėti, jog ateinanti žiema turėtų būti šalta ir snieginga.  

Seniau sakyta, jei gervės išskrenda iki Mykolinių, šv. Kalėdos bus šiltos. Gamtos fotografas M. Čepulis informavo: gervės dar tik pradėjo skristi, todėl galime spėti, kad Kalėdos irgi turėtų būti šaltos.

Prieš 4 metus patikrinus 1961-2020 m. laikotarpio duomenis buvo eilinį kartą įsitikinta, kad tokios senolių „prognozės“ tolygios spėliojimui.  Peržvelgus žiemų ir jas „lėmusių“  Mykolinių orus radome ir pasitvirtinusių, ir nepasitvirtinusių, ir tik iš dalies pasitvirtinusių spėjimų. Tai tokiais liaudiškais spėjimais pasikliauti neverta.

O kada ims snigti?

Meteo.lt primena, kad įprastai rugsėjo gale pirmasis sniegas iškrenta tik toli šiaurėje ir aukštai kalnuose, tačiau lygiai prieš 53 metus net tokiame lygumų krašte kaip Lietuva iškrito pats ankstyviausias pirmasis sniegas. Šis įvykis buvo užfiksuotas 1972 m. rugsėjo 28-29 d. Tuomet žiemiški krituliai trumpam nuklojo Panevėžio kraštovaizdį.

Tą kartą vidutinė paros oro temperatūra labiau atitiko žiemos pradžios temperatūrą. Priežastis – į Baltijos regioną iš šiaurės vakarų (nuo Arkties) atslinko labai šalta oro masė. Istoriniai duomenys rodo, kad rugsėjo 28 dieną oras Panevėžyje sušilo vos iki +4,5 laipsnio, o naktį buvo atšalę iki -0,3 °C. Vis dėlto po pusantros savaitės orai vėl atšilo iki +15-17°C. 

Vidutiniškai pirmasis sniegas Lietuvoje iškrenta ties spalio-lapkričio sandūra t. y. net visu mėnesiu vėliau negu iškrito 1972 metais.

Pirmojo sniego iškritimo datos Lietuvoje 2019-2024 metais:

2024 metais rytiniuose rajonuose truputį snigo lapkričio 2 dieną;

2023 m. spalio 8 d. daug kur krito mišrūs krituliai;

2022 m. lapkričio 16 d. sniegas daug kur pabalino žemę;

2021 m. lapkričio 8-os vakarą snaigės krito Visagine;

2020 m. sniegas pasirodė tik lapkričio 20 dieną;

2019 m. sniego kruopų pažiro spalio 6 d.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite