Justino Marcinkevičiaus poezija, dainos ir muzika

„Yra tiktai tėvynė“ – taip pavadintas vakaras buvo surengtas Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Literatūrinę – muzikinę programą, kurioje skambėjo Justino Marcinkevičiaus dramų, poemų fragmentai, eilėraščiai, dainos poeto eilėraščių tekstais, atliko aktorius Petras Venslovas, dainavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Giedrė Juknevičiūtė–Beinarienė, grojo Kauno valstybinio choro koncertmeisterė, pianistė Beata Vingraitė.

Kauno valstybinio choro koncertmeisterė, pianistė Beata Vingraitė. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Giedrė Juknevičiūtė–Beinarienė, aktorius Petras Venslovas ir bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Iki šimtmečio – 85 dienos
Simboliška, kad ši literatūrinė – muzikinė programa bibliotekoje buvo atlikta tuo metu, kai visa Lietuva skaičiuoja dienas iki Lietuvos jubiliejaus. Nors bibliotekoje apie tai tą vakarą nebuvo kalbėta, bet eilės skambėjo dar prasmingiau.
Pasiklausyti J. Marcinkevičiaus eilių dar prieš 17 val. susirinko gausus būrys šilutiškių. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Dalia Pupšytė pristatė svečius. Niekas nepasakojo poeto biografijos, įdomiausių gyvenimo faktų, neprisiminė, kokias knygas poetas yra išleidęs, su kokiais žmonėmis jam teko bendrauti – valandą laiko skambėjo tik eilės, dainos ir muzika.
„Pasauli, kur tu vedi mane?“
Justino Marcinkevičiaus eilių nesumaišysi su niekuo. Iki paskutinės gyvenimo minutės poetas mylėjo Lietuvą. Kalbėjo apie ją paprastai, kasdieniškai, iškilmingai, drąsiai. Jis taip mylėjo žmones, gimtą sodžių, lauką, žydintį sodą, paukščius…
Klausydamiesi aktoriaus Petro Venslovo skaitomų eilių, tarsi ėjome kartu su poetu per gyvenimą, kuris yra šalia, nestovi vietoje, bet kažkodėl taip skauda, sopulinga ir graudu…
„Lig mirties įklimpau, lig mirties tame moly. / Amžinai paskendau, amžinai toje kalboje. / Pirmoji, bet jau paskutinė ta meilė pirmoji: / Lietuva (aguona šimtaakė) – ak, mano sapnas po ja…/ Sukrovė gyvenimas žiedą man, gailų žiedą sukrovė. / Prabudęs, nuskinu jį ir džiūti į knygą dedu. / – skambėjo ramus aktoriaus Petro Venslovo balsas.
Vilniaus universiteto profesorė Viktorija Daujotytė yra pasakiusi: „J. Marcinkevičiaus kūryba dvinarė, dvipolė: galima sakyti, kad vienas jos polių priklauso tautai ir jos struktūroms (kultūrinėms bei valstybinėms), antrasis – žmogaus atskirumui, savęs ieškojimui tėvynėje, kalboje, gamtoje“. Nebelieka ir ką bepridurti.
Šilutėje esame buvę
Svečiai prisiminė, kad Šilutėje jau yra buvę prieš kelerius metus. Įsiminė, kad tada buvo sausio 13-oji, labai šalta, o Mintaro (gerai prisiminė tą retą vardą) kabinete buvo labai šilta ir daugybė gėlių. Gerdami arbatą prisiminėme, kad šio lituanisto, poeto, puikių literatūrinių kompozicijų su savo mokiniais kūrėjo Mintaro Smelevičiaus jau nebėra su mumis.
Solistė Giedrė Juknevičiūtė–Beinarienė paatviravo, kad po tokių susitikimų, kai skaitomos poeto J. Marcinkevičiaus eilės, kai ji dainuoja poeto tekstais, ji sugrįžta į namus tarsi apsivaliusi sielą – švari ir lengva.
Aktorius P. Venslovas J. Marcinkevičiaus eiles sakė skaitantis nuo pat 1975 metų, kaip brangią relikviją vežiojasi J. Marcinkevičiaus knygelę su tais metais įrašytu poeto autografu.

Renginyje dalyvavo gausus būrys šilutiškių, poezijos mėgėjų.

Skambėjo gražios dainos Justino Marcinkevičiaus žodžiais. Solistė Giedrė Juknevičiūtė–Beinarienė ne vienam ir ašarą išspaudė…
Eilėraštis „Oi, užkilokit vartelius…“, tapęs beveik tautine giesme, taip pat skambėjo tą vakarą. O susitikimo pabaigoje visi sustoję ir susikibę rankomis traukė lietuvių liaudies dainą ,,Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.
Pusantros valandos prabėgo nepastebimai. Eilės, dainos ir muzika priminė, kokia turtinga, skambi ir graži mūsų kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai, tėvai ir kuria kalbame mes.

Birutė Morkevičienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite