Jos didenybė vasaros uoga – vyšnia

Vyšnios – mėgstamos ir laukiamos vasaros uogos, be kurių tradicinė lietuviška vasara sunkiai įsivaizduojama. Kas neturi  savo sode, šių uogų ieško prekybos centruose.  Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad jau  liepos pradžioje naujas vyšnių derlius pasiekė prekybos vietas. 

„Pirkėjai labai laukia šviežio derliaus uogų, todėl nuolat bendradarbiaujame tiek su vietiniais, tiek ir užsienio tiekėjais, kad galėtume užtikrinti platų jų asortimentą. Kol lietuviškų vyšnių reikia palaukti, naujojo derliaus uogos į parduotuves jau atkeliauja iš Vengrijos. Tai, kad lietuviai noriai į savo krepšelius deda šios rūšies uogas, rodo ir pardavimų duomenys: paprastai per sezoną nuperkama apie 70 tūkst. kilogramų vyšnių“, – teigia V. Budrienė.

Pasak komunikacijos vadovė, vasarą paklausios būna ir braškės, trešnės, šilauogės. Šviežių uogų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo apie 20 proc.

Vyšnios valgomos ne tik vienos, iš jų gaminami įvairiausi kompotai, sultys, verdamos uogienės, jomis gardinami pyragai ir kiti desertai. Vyšnios yra ne tik skanios, bet ir itin naudingos organizmui. Jose gausu vitaminų bei antioksidantų. Be to, vyšnias įtraukus į racioną gali pagerėti miego kokybė.

Į Europą atnešė paukščiai

Prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė pasakoja, kad vyšnios pirmiausia augo derlingose vietovėse tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Į Europą greičiausiai jas atnešė paukščiai. Pirmieji šias uogas pradėjo auginti senovės graikai, vėliau jomis susižavėjo romėnai, kurie vis didino užauginamą jų skaičių. XV a. sukultūrintos naminės vyšnios paplito visoje Europoje, o nuo XVII a. šios uogos pasiekė ir Ameriką.

J. Sabaitienė sako, kad į kasdienį racioną vyšnias įtraukti labai paprasta. Vyšnios dažnai derinamos su šokoladu, jomis gardinami įvairūs tortai, pyragai, keksiukai, iš vyšnių gaminami ir gaivūs sorbetai ar ledai. Šios uogos puikiai tinka įvairioms vaisių salotoms, jos derinamos su natūraliu jogurtu ir granola, blyneliais, vafliais. Iš vyšnių verdamos uogienės, džemai, netgi gaminami padažai ar salsos, kurios yra derinamos prie įvairių mėsos patiekalų.

Gerina miego kokybę, puikiai tinka sportuojantiems

Vyšnios, priklausomai nuo rūšies, gali būti nuo ryškiai iki tamsiai raudonos, beveik juodos spalvos. Tačiau nepriklausomai nuo veislės – šios uogos yra labai maistingos ir organizmą stipriai aprūpinančios skaidulomis, vitaminais bei antioksidantais. Be to, vyšniose yra mažai kalorijų. Viename puodelyje uogų tėra 97 kalorijos, todėl jos puikiai tinka tiems, kurie meta svorį, o reguliarus jų vartojimas padeda kovoti su antsvoriu.

Vyšnios pasižymi vitaminų C, A ir K, kalio, magnio ir kalcio gausa.  Be to, jose galima rasti ir natūralaus melatonino – medžiagos, kurios vartojimas gerina miego kokybę. Ekspertė teigia, kad reguliarus vyšnių vartojimas gerina širdies darbą, mažina su senėjimu susijusius procesus. Jas valgyti itin sveika sportuojantiems, mat vyšniose esančios gerosios medžiagos pagreitina raumenų atsistatymą bei sumažina fizinio krūvio sukeltą raumenų skausmą.

J. Sabaitienė pateikia vištienos salotų su vyšniomis bei gaivinančio kokteilio receptų.

Vištienos salotos su vyšniomis

Jums reikės keptos, kubeliais supjaustytos vištienos krūtinėlės, saujos špinatų, 1 puodelio susmulkinto „Gorgonzola“ sūrio, saujos susmulkintų šviežių vyšnių, 1 puodelio susmulkintų graikinių riešutų, šlakelio aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus, šlakelio raudonojo vyno acto, žiupsnelio druskos, žiupsnelio pipirų.

Gaminimas: sudėkite špinatus į didelį salotų dubenį. Ant viršaus dėkite vištieną, sūrį, vyšnias ir graikinius riešutus. Gautą mišinį pagardinkite druska, pipirais, aliejumi ir actu. Viską gerai sumaišykite.

Glotnutis su vyšniomis ir bananais

Jums reikės 300 g vyšnių, 150 g natūralaus jogurto, banano, ½ arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto.

Gaminimas: visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir sutrinkite. Jeigu norisi vėsiau – į gėrimą galite įdėti ledo kubelių. Skanaus!

Vaida Budrienė 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite