Europos Komisija siūlo direktyvą, kuri padėtų bankams greitai susitvarkyti su paskolų negrąžinančiais klientais. Šias paskolas bankai galėtų parduoti, jas supirkusieji pasinaudotų „Europos pasu“ ir galėtų veikti visoje Europoje, apeidami šalyse galiojančias tvarkas. Iš paskolų neįstengiančių grąžinti asmenų jie bemat atimtų ir užstatytą bankui turtą.  

Lietuvos vartotojų gynimo organizacija skelbia, kad tai pagalba bankams, Europoje būtų sukurta negrąžintų paskolų rinka. Į šią rinką ateitų pirmiausia iš JAV paskolų supirkėjai, kurie veiktų konkrečioje Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje, tačiau jiems negaliotų toje valstybėje taikomi reikalavimai, tvarkos, valstybės institucijos jų nekontroliuotų. Tokiems paskolas supirkusiems galiotų tvarkos tik ten, kur jie būtų įregistravę savo veiklą, įsteigę savo įmonę. Superkamos iš bankų būtų tik tos paskolos, kurių jas gavusieji dėl įvairių priežasčių nesugeba grąžinti, vėluoja grąžinti ar jau sukaupė negrąžintų paskolų skolą. Skelbiama, kad Lietuvos bankai tokių negrąžintų paskolų turi per  330 mln. eurų, jos sudaro 3,6 proc. visų namų ūkiams suteiktų paskolų.

Vartotojų gynimo organizacija siūlomą direktyvą vertina neigiamai, nes joje pasigenda net ir menkos apsaugos paskolų neįstengiantiems grąžinti bankų klientams. O tokie saugikliai esą būtini. Siūloma, kad skolų supirkėjai savo veiklą įregistruotų toje ES valstybėje, kurioje siekia veikti, tuomet jiems būtų taikoma tos valstybės nustatyta kontrolė ir priežiūra. Be to, Europos šalyse paskolos gavėjas skolininku laikomas, jeigu bankui tris mėnesius iš eilės nesumoka jokių įnašų. Siūloma direktyva tai pakeistų: bankas, vos nesulaukęs įnašo, galėtų tokią paskolą parduoti, tad nebūtų gilinamasi, kodėl stringa paskolos grąžinimas, niekas nesigilintų į skolininko gyvenimo aplinkybes, kitas svarbias priežastis. Ir Lietuvą galbūt pasiektų laiškai iš tolimos pasaulio valstybės, iš ten veikiančio negrąžintų paskolų supirkėjo, kuris praneštų, kad parduodamas bankui užstatytas turtas – namas, butas, miškas, žemė ir t.t. Tai padidintų Lietuvoje skurdą, socialinę atskirtį.

Verta prisiminti, kad prasidėjus ekonominei ir finansinei krizei, daug paskolas paėmusių Lietuvos gyventojų skubėjo išvykti į užsienį, kad iš ten gaunamo uždarbio galėtų grąžinti bankui paimtas paskolas. Pasitaikė ir pertraukų atsiskaitant su bankais, tačiau buvo galimybė aiškintis, tartis ir tęsti paskolos grąžinimą vėliau. Jeigu tuomet būtų galiojusi tokia paskolų supirkimo rinka, daugelis žmonių Lietuvoje jau būtų netekę bankui užstatyto turto, net jeigu, pavyzdžiui, butas ar namas buvo vienintelė gyvenamoji vieta visai šeimai su keliais vaikais.

Tikėkimės, kad Seimas šią Europos Komisijos siūlomą direktyvą įvertins atsižvelgęs į didelį žemiau skurdo ribos gyvenančių šalies žmonių skaičių ir vis didėjančią socialinę atskirtį.

„Pamario“ inf.

Daugiau: paskola automobiliui