Jaunimo veiklai – 115 tūkstančių eurų

Šilutės rajono savivaldybės taryba posėdyje svarstys, ar pritarus, kad šiais metais jaunimo veiklai rajone būtų paskirstyta 115 tūkstančių eurų.

Gautuosius projektus vertino komisija, kuri vadovaujasi savivaldybės Tarybos nustatyta tvarka. Šių metų projektų sąrašas yra toks.

Siūloma skirti lėšų keturių jaunimo organizacijų projektams: Šilutės atviras jaunimo centras, neformali jaunimo grupė Šilutės liberalus jaunimas – „Permainų vėjas“, 800 Eur; Jaunųjų konservatorių lyga –„Šilutė – jaunimo miestas“, 650 Eur; Kintų jaunimo klubas –„Matyk galimybes, o ne problemas“, 950 Eur; Šilutės atviras jaunimo centras, neformali jaunimo grupė Lietuvos moksleivių sąjungos Šilutės skyrius –„Moksleivi, atrask save!“, 800 Eur.

Su jaunimu dirbančių organizacijų projektams: Šilutės Vydūno gimnazija –„Jaučiuosi sveikai, mokausi gerai!“, 900 Eur; Šilutės pirmoji gimnazija –„Kompetencijų akademija“, 900 Eur; Vainuto gimnazija –„Mes už Lietuvą – 5“, 1800 Eur; Šilutės meno mokykla –„Auginu save mene 2023“,1400 Eur; Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka –„Biblioteka jaunimui: ateik, pažink, sužinok“, 600 Eur; Kintų pagrindinės mokyklos atvira jaunimo erdvė „Noriu, Galiu, Darau“ – „Pagauk profesinių galimybių vėją“, 1400 Eur; Tauragės apskrities vyriausiasis komisariatas – „Rytojaus ateitis mano rankose“, 800 Eur; Šilutės Atvirasis jaunimo centras –„Jaunimas juda 4“, 6300 Eur; Salos etnokultūros ir informacijos centras – „Muzikinio meistriškumo stovykla Rusne Rock“, 2700 Eur.

Taip pat  siūloma  skirti jaunimo savanoriškai tarnybai 9400 Eur, jaunimo vasaros užimtumo programai – 6000 Eur, studentų rėmimo programai – 75 600 Eur, „Lietuvininkų vilties“  premijai –1000 Eur.

Rezervas – 3000 Eur. Iš viso būtų 115 000 Eur.

Tam dar turėtų pritarti Šilutės rajono savivaldybės taryba.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite