Jaunimo veiklai – 115 tūkstančių eurų

Šilutės rajono savivaldybės taryba posėdyje svarstys, ar pritarus, kad šiais metais jaunimo veiklai rajone būtų paskirstyta 115 tūkstančių eurų.

Gautuosius projektus vertino komisija, kuri vadovaujasi savivaldybės Tarybos nustatyta tvarka. Šių metų projektų sąrašas yra toks.

Siūloma skirti lėšų keturių jaunimo organizacijų projektams: Šilutės atviras jaunimo centras, neformali jaunimo grupė Šilutės liberalus jaunimas – „Permainų vėjas“, 800 Eur; Jaunųjų konservatorių lyga –„Šilutė – jaunimo miestas“, 650 Eur; Kintų jaunimo klubas –„Matyk galimybes, o ne problemas“, 950 Eur; Šilutės atviras jaunimo centras, neformali jaunimo grupė Lietuvos moksleivių sąjungos Šilutės skyrius –„Moksleivi, atrask save!“, 800 Eur.

Su jaunimu dirbančių organizacijų projektams: Šilutės Vydūno gimnazija –„Jaučiuosi sveikai, mokausi gerai!“, 900 Eur; Šilutės pirmoji gimnazija –„Kompetencijų akademija“, 900 Eur; Vainuto gimnazija –„Mes už Lietuvą – 5“, 1800 Eur; Šilutės meno mokykla –„Auginu save mene 2023“,1400 Eur; Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka –„Biblioteka jaunimui: ateik, pažink, sužinok“, 600 Eur; Kintų pagrindinės mokyklos atvira jaunimo erdvė „Noriu, Galiu, Darau“ – „Pagauk profesinių galimybių vėją“, 1400 Eur; Tauragės apskrities vyriausiasis komisariatas – „Rytojaus ateitis mano rankose“, 800 Eur; Šilutės Atvirasis jaunimo centras –„Jaunimas juda 4“, 6300 Eur; Salos etnokultūros ir informacijos centras – „Muzikinio meistriškumo stovykla Rusne Rock“, 2700 Eur.

Taip pat  siūloma  skirti jaunimo savanoriškai tarnybai 9400 Eur, jaunimo vasaros užimtumo programai – 6000 Eur, studentų rėmimo programai – 75 600 Eur, „Lietuvininkų vilties“  premijai –1000 Eur.

Rezervas – 3000 Eur. Iš viso būtų 115 000 Eur.

Tam dar turėtų pritarti Šilutės rajono savivaldybės taryba.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite